|
||||||||||||
|
|
Maistas
Mieli tautiečiai, Pažymint mums visiems įvairias brangias šventes, norėčiau priminti, kaip dera ir kaip nedera elgtis prie stalo. Šiuos pamokymus galbūt Jums jau teko girdėti ir kai kam tai nebus atradimas, bet kai kuriems ši atmintinė bus naudinga. Taigi: Vartodami alkoholinius gėrimus gerai žinokite savo normą, priešingu atveju galite išgerti per mažai. Būkit atsargūs, atminkit, kad pavojinga zona prie šventinio stalo yra apskritimas, kurio spindulys yra lygus jūsų kaimyno kairės rankos ilgiui plius šakutės ilgis. Jei švęsdami jau nebežinote, kur yra kairė, bet dar prisimenate, kurioje pusėje yra dešinė, tai žinokite, kad peilį reikia laikyti pirmoje rankoje iš dešinės, o šakutę - antroje rankoje iš dešinės. Jeigu sėdint prie stalo, šeimininkai pradeda žvilgčioti į laikrodį, dar galima sėdėti. Tačiau jei šeimininkai nukabina laikrodį nuo sienos, rodo jums prieš akis ir krato jį - metas keliauti namo. Jei pamatote ant stalo jus sudominusį gėrimą ar valgį, bet negalite (jau nebegalite) jo pasiekti, galima šiek tiek į savo pusę patraukti staltiesę. Jei pajutote kažkieno delną ant savo kelio, neskubėkite jo numesti ir pradėti garsiai piktintis, visai gali būti, kad tai jūsų paties ranka. Jei šalia jūsų prie stalo prisėdo žmogus su kitokiu mentalitetu, nepergyvenkite. Išgerkite ir jūsų mentalitetai susilygins. Jei jūs bandote atsigerti iš savo bokalo, bet nejaučiat burnoje jokio gėrimo skonio, pabandykite bokalą apversti 180 laipsniu kampu ir prisipildžius jį bandykite dar kartą. Jei staiga prie šventinio stalo pasijutote blogai ir matote, kad nespėsite išeiti, paprašykite šeimininkų garsiau paleisti muziką ir trumpam išjungti šviesą. Jei po trumpo atminties praradimo jūs atsimerkiate ir matote ant sienos kabančią liustrą, tai reiškia, kad jūs gulite ant grindų. Nesisielokit, garsiai paprašykit arčiau esančių jus pakelti ir pasodinti už stalo, taip pat, kad nepamirštų pripildyti jūsų bokalo. Jeigu jūs pajutot, kad jūsų kelnės yra šlapios iki pat batų, o savo rankoje bokalą matote vis dar pilną, tai viskas gerai - jus neišpylėte brangaus gėrimo ant kelnių. Jei jūs nubudote nuo to, kad jūsų kojų pirštai į kažką trinasi, o atsimerkęs matote bėgančių grindų vaizdus, žinokit, kad jus neša. Kovokit su tuo: garsiai išreikškit viską, ką galvojat apie aplinkinius ir pareikalaukit, kad įpiltų dar... –Padavėjau, jūsų valgykloje spiečiai musių! Jos mane veda iš proto. –Sakykite, kurios konkrečiai, aš jas išgaudysiu.
-Oficiante, manu, kad praeitą savaitę alus pas jus buvo šviežesnis. -Galiu jus patikinti, kad tai tas pats alus. Svečiuose šeimininkė pakelia lėkstelę su pyragaičiais: -Vaišinkitės! -Ačiū, viena jau suvalgiau,-dėkoja svečias. Šeimininkė klastingai primerkia akį: -Na, sakykim ne vieną, o septynis, bet niekas čia neskaičiuoja! - Kodėl tu kiekvieno paciento klausi, ką jie valgė pietums? - Matai, pagal jų meniu aš nustatau, kiek jie turi pinigų. Vieną kartą gyveno žmogus, kuris labai mėgo keptas pupeles. Jis mylėjo jas, dievino jas, garbino jas. Tačiau pupelės visuomet statydavo jį į nepatogią padėtį - trumpam po to, kai jis jų prisivalgydavo. Organizmo reakcija į pupeles būdavo griežta ir nemaloni. Vieną dieną jis susitiko merginą ir įsimylėjo. Kai tapo akivaizdu, jog jie tuoksis, jis suprato, kad ji gali pasijausti pažeminta ir sugėdinta dėl jo potraukio keptoms pupelėms. Jis nusprendė įvykdyti didžiausią gyvenimo žygdarbį - paaukoti pupeles vardan šeimyninės laimės. Ir netrukus jis vedė. Po kelių mėnesių, buvo jo gimtadienis, grįžtant iš darbo, jis nusprendė pasidaryti sau dovanėlę - pagalvojo, suvalgys bent vieną mažą porciją keptų pupelių. Pamatė mažą kavinukę prie kelio, ir nusprendė užsukti. Kai jis įėjo į kavinę, keptų pupelių kvapas tiesiog užvaldė jį. Iki namų buvo likę keletas kilometrų, ir jis pagalvojo, kad paliks mašiną ir pasivaikščiodamas pareis namo. Beeinant šalutiniai pupelių poveikiai išsisklaidys dar iki namų. Prieš taip pagalvodamas jis jau buvo suvalgęs tris dideles keptų pupelių lėkštes. Kai jis išėjo iš kavinės, pradėjo jausti poveikį. Nusilengvino pakalnėje, pirstelėjo įkalnėje, paleido vėją nuokalnėje. Artėjant prie namų šių reiškinių dažnis ir stiprumas smarkiai sumažėjo, todėl jis jautėsi gana saugus. Visgi pasiekus namus jį prispaudė toks stiprus poreikis, kad jam teko pastovėti prie durų ir nuleisti garą. Tuo metu namų duris atidarė žmona. Ji džiugiai sušuko: ”Brangusis, aš tau paruošiau pačią netikėčiausią vakarienę tavo gyvenime". Tačiau kad išliktų netikėtumas, ji užrišo jam akis, ir tik tada nuvedė per namą ir pasodino į kėdę stalo gale. Kai tik ruošėsi atrišti akis, suskambo telefonas. Žmona prigrasino neatsirišti akių, ir jis pažadėjo nežiūrėti, kol ji nesugrįš pakalbėjusi telefonu. Kai žmona išėjo, jis pasinaudojo tinkama proga: perkėlė kūno svorį ant vienos pusės ir garsiai paleido vėją. Vėjas buvo ne tik labai garsus, bet ir stipraus kvapo. Todėl jis paėmė servetėlę, ir pradėjo mojuoti ja, taip vėdindamas orą aplink save. Kai tik pasijautė geriau, vėl prispyrė reikalas. Jis vėl pakėlė koją, ir smagiai pirstelėjo. Garsas buvo panašus į triūbos ir smirdėjo dar labiau nei pirmąjį kartą. Jis pradėjo mojuoti servetėle. Atmosfera jau beveik normalizavosi, kai jis pajautė, kad vėl spiria reikalas. Jis pagadino orą taip, lyg būtų laimėjęs nacionalini bezdalių čempionatą. Langai sudrebėjo, indai ant stalo skimbtelėjo, o gėles ant stalo iškart nuvyto. Viena ausimi klausydamas žmonos pokalbio telefonu, jis tęsė šitaip dar 15 minučių, kiekvienąsyk vėdindamas orą servetėle. Kai išgirdo, kad pokalbis telefonu baigtas, jis tvarkingai sulankstė servetėlę, padėjo ją ant stalo, o rankas tvarkingai pasidėjo ant jos. Patenkintas, šypsodamasis jis buvo tikras nekaltumo paveikslas. Atsiprašinėdama, kad užtruko, žmona paklausė, ar jis nežiūrėjo. Jam patikinus, kad jis tikrai nežiūrėjo, ji nuėmė raištį jam nuo akių, parodydama jam prie stalo didžiulį tortą, didžiulį butelį vyno, kažkodėl nuvytusias gėles ir sėdinčius svečius, slapta susirinkusius švęsti jo gimtadienio. Pienas tris kartus skanesnis, jeigu tai alus! "Pabradės Pieno" reklaminė kampanija: "Surinkęs 5000 pieno pakelių, galėsi pasistatyti nuosavą kartoninį namą Pabradėje!" Skelbimas studentų valgykloje: Gerbiami studentai, prašome nemėtyti kotletų ir dešrelių ant grindų! Trys šunys jau apsinuodijo! Jei norite suliesėti, eikite į konditerijos kavinę. Atsisėskite kur nors kamputyje, ir, sukandę dantis, stebėkite, kaip žmonės valgo pyragelius, torčiukus, saldainius bei kitus gardėsius. Per pusvalandį iš pavydo numesite porą kilogramų. 1
|
Copyright © 2000-2024 Straipsniai.lt. All rights reserved. Vilnius, Lithuania | ISSN 1822-6078 | Straipsniai.lt portale paskelbta straipsnių ir naujienų: | ||