|
||||||||||||
|
|
Kada situacija "Aš myliu ir mane myli" gali būti pavadinta nelaiminga meile? Tada, kai myli laisvėje esančią merginą, o tave myli 30 kameros draugų. Kada situacija "Aš myliu ir mane myli" gali būti pavadinta nelaiminga meile? Tada, kai myli laisvėje esančią merginą, o tave myli 30 kameros draugų. Buvo kartą 4 draugai: lietuvis, lenkas,rusas ir žydas. Gurkšnodami tauriuosius gėrimus, pradėjo filosofuoti apie pomirtinį gyvenimą. Apsvarstė visokias galimybes, priėmė vieno iš jų pasiūlymą - mirus vienam iš jų, visi likę gyvi turi mirusiam į karstą įdėti po šimtą dolerių pomirtinio gyvenimo pradžiai. Po kelių mėnesių mirė rusas. Susitikę į draugo karstą po šimtinę įdėjo lietuvis ir lenkas. Žydas išėme iš karsto dvi šimtines ir įsidėjo į savo kišenę, po to išrašė čekį 300 dolerių ir įdėjo į karstą... Ufonautai nusprendė užmegzti kontaktą su Žeme. Prie miško nusileido ufonautų specialistų būrys, apsižvalgė aplink – pora vyrų degtinę geria. Vienas ufonautas prie jų prieina ir prisistato: - Sveiki, aš Sklinsas... Vienas vyras iškart jį pertraukia ir sako: - Jonai, įpilk Sklinsui. Įpylė, išgėrė. Ufonautas sugrįžta pas saviškius ir papasakoja, kad neleido nė žodžio ištarti, tik prigirdė. Pasitarę nusprendė pabandyti dar kartą – galbūt įvyko nesusipratimas. Nueina vėl pas vyrus: - Sveiki, aš Sklinsas... - Jonai, įpilk Sklinsui. Įpylė, išgėrė. Sugrįžo pas saviškius, tie jam patarė, jog kitą kartą kalbėtų labai greitai, kad žemiečiai spėtų išgirsti, kas jis toks ir iš kur. Trečią kartą ufonautas prieina prie vyrų: - Sveiki, aš Sklinsas, aš atskridau iš Dvynių galaktikos, mūsų civilizacija nusprendė užmegzti kontaktą su žemiečiais. - Jonai, Sklinsui daugiau nepilk... Smitho dėsnis: Visos tikros problemos yra neišsprendžiamos Loginė išvada: Vos spėjus iš darbo išeiti vienam nevykėliui, bematant bus priimtas kitas. Oweno teorija apie organizacijos nukrypimus: Kiekviena organizacija turi nevykėliams skirtų darbo vietų. Gioio teorija: Mažiausiai suprantantis žmogus turi tvirčiausią nuomonę. Visus didžiausius atradimus padarė tie žmonės, kurių jausmai pranoko mintis. Č.H.Parkcherstas Miela mama,... Gegužės 2-oji Pas mane viskas gerai. Kaip ir rašiau tau, dirbu statybose. Darbas sunkus, bet užtat draugų brigadoje susiradau. Žaidėm žaidimą "Kas užneš daugiau plytų į 12 aukštą". Aš laimėjau. Net 6 kartus. Visiems buvo linksma, juokėsi...Malonu, kai kito pergale džiaugiasi. Tik brigadininkas nesijuokė. Snūstelėjęs buvo laiptinėj. Tikiuosi nesupyko dėl tos plytos, iškritusios mano 5-jame pergalingame maratone. Jis su šalmu buvo... Gegužės 3-oji Atėjau į darbą, brigadininkas vis dar snaudė. Kai pabandžiau pažadinti, jis isteriškai pradėjo čiupinėtis ir šaukti "Kur mano rankinukas?". Pasirodo prieblandoj žvilgančią plikę ir šalmą lengva supainioti. Po pietų mano brigados draugai kalbėjo apie tai, kad net kiečiausias vyras negalėtų pabraidyti porą valandų po dar skysto cemento pamatų formas. Aš juk šauniausias brigadoj vakar buvau. Pabraidžiau. Nakvoti stovint statybose labai nepatogu, bet dėl gero įvaizdžio, ko nepadarysi. Gegužės 4-oji Ryte brigadininkas nepyko, nes vis dar ieškojo savo rankinuko... Kitos brigados darbininkas, kuris smulkino sustingusį betoną prie mano kojų su pneumatiniu kūju, buvo labai kažkuo juokingas, nes iki pietų visi darbininkai rodė į jį dirbantį prie manęs ir juokėsi. Man irgi buvo smagu. Aš juk brigadoj šauniausias. Gegužės 5-oji Su brigados draugais sukirtom, kad aš neįmesiu plytos į ketvirto aukšto lango ertmę. Bent jau poros plytų tai tikrai ne... O aš kaime, pameni mama, mėšlą be šakių kroviau į vežimą. Tai va, draugai pralaimėjo... Pirmi trečiosios apdailos brigados darbininkai iš ketvirto aukšto pradėjo leistis po kokių 5 minučių. Tokie vaikinai imitę, šustri.... Pabudau jau po pietų nuo klausimo "Ar nematei mano rankinuko?....". Sunku rinkti išbelstus dantis sulaužytom rankom.... Gegužės 29-oji Grižau į darbą. Visi džiaugiasi, juokiasi...Pas mus naujas brigadininkas. Geras toks vaikinas, su manim bendrauja, skolinasi iš manęs daiktus: šalmą, darbinius batus, tavo siūtą kombinezoną su užtrauktuku užpakaly, ir vatinukę, kurią dėdė iš Bangladešo atvežė, na su tais užjūrio vabaliukais, nuo kurių pusė kaimo kasėsi du mėnesius...Dabar, kai aš ne tiek apsirengęs, brigados draugai mane dviračiu vadina. Todėl kad greitas turbūt. Birželio 1-oji Mano gimtadienį šventėme labai linksmai. Po greito gėrimo varžybų, kurias aš laimėjau, mūsų vienas brigados draugas prisipažino, kad iki šiol šlapinasi lovoje. Aš sujaudintas tokio atvirumo, irgi prisipažinau, kad kai mamos nebūdavo namie, atleisk man mama, aš nešiodavau tavo sukneles. Visi tylėjo. O, kai pasakiau, kad kai tu būdavai namie, nešiodavau tėčio sukneles, visi pradėjo dar labiau tylėti. Tada nutariau draugus pradžiuginti istorija, kaip mūsų kolūkyje kompiuterinis chuliganas vardu Kakeris per kompiuterizuotą melžimo aparatą karves apkrėtė snukių, ragų, kanopų, nagų ir blakstienų virusu. Nuo to laiko, mane gerbia visi labiau. Bet kažkodėl brigadininkas jau nebesiskolina kombinezono su užtrauktuku užpakaly.
Birželio 2-oji Iš ryto trečioji apdailos brigada,na kuriems aš porą plytų švystelėjau, užpuolė mane. Tikriausiai supainiojo su vaikinu, kurio vardas...Gintaras, Pintaras, Gydaras... Nepamenu, kaip pavadino. Mano brigados draugas juokėsi. Keista, pamaniau. Pasakiau, kad jis ekscentriškas. Jis pasakė, kad veltui aš jį egzotišku pravardžiavau, pasakė po to kai davė koja per kepenis, po to, kai sugūrino nosį su cemento lopetėle...po to, kai su armatūra prasinešė man per kojas. Buvo skaudu...kai pabudau. Jau buvo po pietų. Po pietų, nes mano sumuštinius jau kažkas suvalgė. Negaila, juk žandikaulis ne kaip judėjo. Birželio 3-oji Kažkas matė statybose mūsų buvusį brigadininką, išsidažiusį veidą Naujosios Zelandijos tradicinėm karo spalvom. Niekas netiki. O aš norėčiau jį sutikti ir atsiprašyti, kad su ta plyta taip gavos. Bet atsiprašiau aš brigados draugo, kuris įsižeidė vakar dėl to, kad jį egzotišku pavadinau. Atsiprašiau po to, kai jo klešnė netyčia užkabino mano vamzdžių lenkimo aparatas. Kažką jam ten sugadinau kišenėj. Daug visko...Draugai iš brigados minėjo Mažajį generolą, stačią, ... Sakė kad tai jam sumalė. Aš pažadėjau draugui, kad jam visus tuos stačius nupirksiu iš kitos algos. Bet rodos jis manęs neklausė. Jo judesiai ir skleidžiami garsai labiau panašėjo į japonų kabuki teatrą. Iškart pradėjau gerbti labiau žmogų, už tokį polinkį į meną.
Birželio 4-oji Meno gerbėjas į darbą neatėjo. Niekur nerandu savo vamzdžių lenkimo aparato. Visi į mane keistai žiūri. Matyt labai pasikeičiau po to, kai vakar spuogus ant kaktos išsispaudžiau. Nutariau pradžiuginti kuo nors draugus. Per pietus pabandžiau plyta numušti skrendantį balandį. Labai aukštai užmečiau. Numušiau, bet ne balandį. Pas mus į miestą kaimyninės respublikos premjeras skrido. Su malūnsparniu. Brigadininkas barė. Užtat kariškiai gyrė. Pasakė, kad vistiek kaimyninėj respublikoj premjero reitingas ne koks buvo. Pasiūlė karjerą karinės priešlėktuvinės gynybos sferoje. Atsisakiau. Kaip aš mesiu brigadą, kai jie mane taip šiltai priėmė. O brigada padėkojo. Nes malūnsparnis nūtupė...ee..nusileido čia pat ir nereikės atskiro laužo stogo smalai tirpdyti. Kaimyninės šalies premjero taip ir nerado...
Birželio 13-oji Gerai gyvenu čia. Beje mūsų statybas aplankė užsienio delegacija su labai keistu sąstatu: kažkoks naujazelandietis čiabuvis, kuris ieško mūsų buvusio brigadininko rankinuko, japonų aktorius, taip panašus į mano buvusį bendradarbį..ėch..nostalgija čia turbūt,ir kažkoks keistas vyriškis su kostiumu, kuris, pamatęs malūnsparnio nuolaužas, kažkaip keistai juokėsi, iki ašarų.... Tai va mama, man nenuobodu... 86
|
Copyright © 2000-2024 Straipsniai.lt. All rights reserved. Vilnius, Lithuania | ISSN 1822-6078 | Straipsniai.lt portale paskelbta straipsnių ir naujienų: | ||