LT   EN   RU  
2017 m. lapkričio 25 d., šeštadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Anekdotai > Statyba
Statyba

Krenta dvi plytos nuo stogo. Viena sena, patyrusi, kita jauna, dar visai žalia. Jauna staiga sako:

- O, žiūrėk, žmogus apačioj eina. Taip ant galvos užkritus... Bet su šalmu... :-((

Sena plyta atsiduso, atsikosėjo:

- Ech tas jaunimas... Žiūrėk, paskutinį kartą rodau:

"Ei, Vasia!"

Miela mama,...

Gegužės 2-oji

Pas mane viskas gerai. Kaip ir rašiau tau, dirbu statybose. Darbas

sunkus, bet užtat draugų brigadoje susiradau. Žaidėm žaidimą "Kas užneš daugiau plytų į 12 aukštą". Aš laimėjau. Net 6 kartus. Visiems buvo linksma,

juokėsi...Malonu, kai kito pergale džiaugiasi. Tik brigadininkas nesijuokė.

Snūstelėjęs buvo laiptinėj. Tikiuosi nesupyko dėl tos plytos, iškritusios

mano 5-jame pergalingame maratone. Jis su šalmu buvo...

Gegužės 3-oji

Atėjau į darbą, brigadininkas vis dar snaudė. Kai pabandžiau pažadinti,

jis isteriškai pradėjo čiupinėtis ir šaukti "Kur mano rankinukas?".

Pasirodo prieblandoj žvilgančią plikę ir šalmą lengva supainioti. Po pietų mano brigados draugai kalbėjo apie tai, kad net kiečiausias vyras negalėtų pabraidyti porą valandų po dar skysto cemento pamatų

formas. Aš juk šauniausias brigadoj vakar buvau. Pabraidžiau. Nakvoti stovint statybose labai nepatogu, bet dėl gero įvaizdžio, ko nepadarysi.

Gegužės 4-oji

Ryte brigadininkas nepyko, nes vis dar ieškojo savo rankinuko...

Kitos brigados darbininkas, kuris smulkino sustingusį betoną prie mano

kojų su pneumatiniu kūju, buvo labai kažkuo juokingas, nes iki pietų visi

darbininkai rodė į jį dirbantį prie manęs ir juokėsi. Man irgi buvo smagu. Aš

juk brigadoj šauniausias.

Gegužės 5-oji

Su brigados draugais sukirtom, kad aš neįmesiu plytos į ketvirto

aukšto lango ertmę. Bent jau poros plytų tai tikrai ne... O aš kaime, pameni

mama, mėšlą be šakių kroviau į vežimą. Tai va, draugai pralaimėjo... Pirmi

trečiosios apdailos brigados darbininkai iš ketvirto aukšto pradėjo leistis po

kokių 5 minučių. Tokie vaikinai imitę, šustri.... Pabudau jau po pietų nuo

klausimo "Ar nematei mano rankinuko?....". Sunku rinkti išbelstus

dantis sulaužytom rankom....

Gegužės 29-oji

Grižau į darbą. Visi džiaugiasi, juokiasi...Pas mus naujas brigadininkas.

Geras toks vaikinas, su manim bendrauja, skolinasi iš manęs daiktus: šalmą, darbinius batus, tavo siūtą kombinezoną su užtrauktuku užpakaly, ir vatinukę, kurią dėdė iš Bangladešo atvežė, na su tais užjūrio vabaliukais, nuo kurių pusė kaimo kasėsi du mėnesius...Dabar, kai aš

ne tiek apsirengęs, brigados draugai mane dviračiu vadina. Todėl kad greitas

turbūt.

Birželio 1-oji

Mano gimtadienį šventėme labai linksmai. Po greito gėrimo varžybų, kurias

aš laimėjau, mūsų vienas brigados draugas prisipažino, kad iki šiol šlapinasi

lovoje. Aš sujaudintas tokio atvirumo, irgi prisipažinau, kad kai mamos

nebūdavo namie, atleisk man mama, aš nešiodavau tavo sukneles. Visi

tylėjo. O, kai pasakiau, kad kai tu būdavai namie, nešiodavau tėčio

sukneles, visi pradėjo dar labiau tylėti. Tada nutariau draugus pradžiuginti istorija, kaip mūsų kolūkyje kompiuterinis chuliganas vardu Kakeris per kompiuterizuotą melžimo aparatą karves apkrėtė snukių, ragų, kanopų, nagų ir blakstienų virusu. Nuo to laiko, mane gerbia visi labiau. Bet kažkodėl brigadininkas jau nebesiskolina kombinezono su užtrauktuku užpakaly.

Birželio 2-oji

Iš ryto trečioji apdailos brigada,na kuriems aš porą plytų švystelėjau,

užpuolė mane. Tikriausiai supainiojo su vaikinu, kurio vardas...Gintaras,

Pintaras, Gydaras... Nepamenu, kaip pavadino. Mano brigados draugas

juokėsi. Keista, pamaniau. Pasakiau, kad jis ekscentriškas. Jis pasakė, kad

veltui aš jį egzotišku pravardžiavau, pasakė po to kai davė koja per kepenis, po to, kai sugūrino nosį su cemento lopetėle...po to, kai su armatūra

prasinešė man per kojas. Buvo skaudu...kai pabudau. Jau buvo po pietų. Po pietų, nes mano sumuštinius jau kažkas suvalgė. Negaila, juk žandikaulis ne kaip

judėjo.

Birželio 3-oji

Kažkas matė statybose mūsų buvusį brigadininką, išsidažiusį veidą

Naujosios Zelandijos tradicinėm karo spalvom. Niekas netiki. O aš norėčiau jį

sutikti ir atsiprašyti, kad su ta plyta taip gavos. Bet atsiprašiau aš

brigados draugo, kuris įsižeidė vakar dėl to, kad jį egzotišku pavadinau.

Atsiprašiau po to, kai jo klešnė netyčia užkabino mano vamzdžių lenkimo

aparatas. Kažką jam ten sugadinau kišenėj. Daug visko...Draugai iš brigados minėjo Mažajį generolą, stačią, ... Sakė kad tai jam sumalė. Aš pažadėjau draugui, kad jam visus tuos stačius nupirksiu iš kitos algos. Bet rodos jis manęs neklausė. Jo judesiai ir skleidžiami garsai labiau panašėjo į japonų kabuki teatrą. Iškart pradėjau gerbti labiau žmogų, už tokį polinkį į meną.

Birželio 4-oji

Meno gerbėjas į darbą neatėjo. Niekur nerandu savo vamzdžių lenkimo

aparato. Visi į mane keistai žiūri. Matyt labai pasikeičiau po to, kai vakar

spuogus ant kaktos išsispaudžiau. Nutariau pradžiuginti kuo nors draugus.

Per pietus pabandžiau plyta numušti skrendantį balandį. Labai aukštai

užmečiau. Numušiau, bet ne balandį. Pas mus į miestą kaimyninės respublikos

premjeras skrido. Su malūnsparniu. Brigadininkas barė. Užtat kariškiai gyrė.

Pasakė, kad vistiek kaimyninėj respublikoj premjero reitingas ne koks buvo. Pasiūlė karjerą karinės priešlėktuvinės gynybos sferoje. Atsisakiau. Kaip aš mesiu brigadą, kai jie mane taip šiltai priėmė. O brigada padėkojo. Nes malūnsparnis nūtupė...ee..nusileido čia pat ir nereikės atskiro laužo stogo smalai

tirpdyti. Kaimyninės šalies premjero taip ir nerado...

Birželio 13-oji

Gerai gyvenu čia. Beje mūsų statybas aplankė užsienio delegacija su labai

keistu sąstatu: kažkoks naujazelandietis čiabuvis, kuris ieško mūsų buvusio

brigadininko rankinuko, japonų aktorius, taip panašus į mano buvusį

bendradarbį..ėch..nostalgija čia turbūt,ir kažkoks keistas vyriškis

su kostiumu, kuris, pamatęs malūnsparnio nuolaužas, kažkaip keistai juokėsi,

iki ašarų....

Tai va mama, man nenuobodu...

Statybininkas, dirbantis ant daugiaaukščio namo, paslydo ir krenta žemyn. Jo kolegos jam šaukia:

-Petrai, paspausk truputį, iš paskos plyta skrenda.

Skrenda dvi plytos. Viena sako:

-Gaila, oras netinkamas skraidymui.

-Nieko, kad tik geras žmogus pasitaikytų.

"Pabradės Pieno" reklaminė kampanija: "Surinkęs 5000 pieno pakelių, galėsi pasistatyti nuosavą kartoninį namą Pabradėje!"

   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!