LT   EN   RU  
2017 m. lapkričio 20 d., pirmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Cenzūra
  Žiniasklaida > Cenzūra
Lankomumo reitingas Publikuota: 2010-07-25
Lietuviškos cenzūros spindesys ir skurdas (1 dalis)

Cenzūra - valdžios organų vykdoma spaudos ir kitokios viešosios informacijos kontrolė.

”Žurnalistika – be komercijos, tai bankrotas. Bet žurnalistika be aukštų idealų – tai cinizmas”. Adam Michnik

Pasaulinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ perspėja, jog internetas gali pasikeisti neatpažįstamai, jeigu nebus imtasi veiksmų prieš įvairius interneto laisvių apribojimus.

Cenzūra Lietuvos radijuje ir televizijoje – mitas?

2008 gegužės 28 d. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius išplatintame pranešime viešai pareiškė, kad „Lietuvos radijuje ir televizijoje pradedama įvedinėti cenzūra, žurnalistai baudžiami dėl kritiškos nuomonės apie pačios LRT veiklą. Taip kuriama baimės atmosfera tarp žurnalistų ir laidos vedančiųjų. Tai galų gale veda ir į pavojingą cenzūros reiškinį“.

2008 gegužės 30 d. kelių pilietinių organizacijų kreipimesi į LRT tarybą dėl Dariaus Kuolio laidų grąžinimo į eterį taip pat prašoma „viešai paaiškinti, kodėl, pasikeitus LRT administracijai, šiurkščiai pažeidžiamos Lietuvos piliečių teisės gauti įvairiapusę informaciją“.

Mes, žemiau pasirašiusieji LRT žurnalistai, norime viešai patikinti, kad tiek dirbant ankstesnei, tiek naujajai administracijai, mūsų kūrybos laisvė nebuvo ir nėra varžoma, savo rengiamose laidose galime atspindėti pačias įvairiausias nuomones. Mums paliekama teisė analizuoti ir kritikuoti vieni kitų darbą laikantis žiniasklaidos etikos principų, kaip tai daroma kas savaitę Lietuvos radijo rengiamoje laidoje „Jūs paskambinote į Lietuvos radiją“ arba diskusijoms apie žiniasklaidą skirtame portale gzi.lt.

<...>

Tikrovės neatitinka nei A. Kubiliaus viešai išsakyti teiginiai apie tariamai įvedinėjamą cenzūrą ir „baimės atmosferą“ LRT, nei kai kurių pilietinių organizacijų nuogąstavimai apie „šiurkščiai pažeidžiamas piliečių teises gauti įvairiapusę informaciją“.

Leonidas Donskis viešai teigė, jog cenzūra LRT buvo

Leonidas Donskis viešai teigė, jog cenzūra LRT buvo ir kad jis asmeniškai yra ją patyręs. Cituojame: Kartoju, aš pats buvau cenzūruojamas ir mano laidoms buvo mėginta daryti įtaką – netiesiogiai, bet per spaudimą ir įtikinėjimą, kas turi ir kas neturi dalyvauti laidose „Be pykčio“.

Policijos bandymai cenzūruoti „Elektrėnų kronika“

Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) 2007 m. pateikė Lietuvos žurnalistų sąjungai įvertinimą Bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp Elektrėnų laikraščio redakcijos ir policijos komisariato. Įvertinime pabrėžiama, kad sutartis sudaro sąlygas riboti žodžio laisvę ir informacijos gavėjo interesus – gauti "teisingą, tikslią ir nešališką informaciją". 

2007 m. vasario 3 d. UAB „Elektrėnų kronika“ ir Elektrėnų policijos komisariatas sudarė Bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią laikraščio redakcija įsipareigojo prieš pateikdama informaciją Elektrėnų savivaldybės gyventojams, suderinti ją su atsakingu policijos komisariato darbuotoju.

Lietuvos Žurnalistų Sąjunga, kilus abejonių dėl sutarties sąlygose galimai įtvirtintos cenzūros bei neatitikimo Lietuvos teisės normoms, kreipėsi į ŽTSI su prašymu įvertinti  bendradarbiavimo sutarties nuostatų teisėtumą. 

ŽTSI įvertinime pažymima, kad sutarties sąlyga, įpareigojanti laikraščio redakciją derinti informacijos turinį su policijos komisariato atsakingu darbuotoju, sudaro sąlygas teikti informaciją šališkai ir neobjektyviai. Kadangi, tuo atveju, kai derinimo metu nuomonės tarp laikraščio redakcijos ir atsakingo policijos darbuotojo išsiskirtų, vykdydama prisiimtus sutartinius įsipareigojimus laikraščio redakcija būtų priversta rinktis tarp informacijos skleidimo atsisakymo ir informacijos skleidimo tokia forma, kurios nebūtų skleidusi, jei būtų turėjusi pasirinkimo laisvę.

Tokiu atveju, yra ribojami teisėti informacijos gavėjo interesai - gauti "teisingą, tikslią ir nešališką" informaciją, kaip to reikalauja Visuomenės informavimo įstatymas.

Sutartis galėjo tapti nepageidaujamu precedentu šalyje ir padėti susiformuoti žodžio laisvę ribojančiai praktikai. Todėl ŽTSI pasiūlė Lietuvos Žurnalistų Sąjungai kreiptis į laikraščio redakciją su siūlymu nutraukti bendradarbiavimo sutartį, apie tai per protingą terminą įspėjus kitą šalį,  kadangi Bendradarbiavimo sutartyje nėra nurodytas jos galiojimo laikas.

Valstybinė cenzūra grįžta į Lietuvą?

Tėvynės Sąjunga savo programoje planavo oficialiai įteisinti valstybinę cenzūrą.

Savo rinkimų programoje Tėvynės Sąjunga atvirai deklaravo ketinimus įteisinti oficialią valstybinę cenzūrą, tačiau visuomenė kažkodėl į tai nereagavo.

Lietuvos Konstitucijos 44 straipsnis byloja vienareikšmiškai: „Masinės informacijos cenzūra draudžiama“. Ir vis dėlto, nė viena teisėsaugos institucija neatkreipė dėmesio į Tėvynės Sąjungos rinkimų programą.

Baigiasi Sąjūdžio laikais taip išaukštinta žodžio laisvė? Grįžta komjaunuolių laikai?

Cenzūra sugrįžo į Lietuvą su referendumu dėl stojimo į Europos Sąjungą

Eurosąjunginės cenzūros milijonai

Pirmaisiais nepriklausomybės metais ir vėliau, siekiant įstoti į Europos Sąjungą ir ypač vykstant deryboms dėl narystės sąlygų, Lietuvos politikai ir valdininkai paniškai bijojo būti apkaltinti spaudimu žurnalistams tuo metu juos budriai stebėjusios Europos Komisijos ataskaitose. Todėl tuo metu Lietuva buvo beveik tobulos žodžio laisvės pavyzdžiu.

Tačiau pasibaigus deryboms ir prasidėjus referendumo dėl stojimo į Europos Sąjungą agitacijai, visi suvaržymai baigėsi, ir Europos Komitetas netrukdomas sudarinėjo sutartis, pagal kurias žiniasklaida leisdavosi cenzūruojama komerciniais pagrindais. Buvo reikalaujama pasižadėjimo ne tik platinti vyriausybinę agitaciją, bet ir neskelbti Europos Sąjungai nepalankios informacijos.

Už eurosąjunginę cenzūrą televizijos ir stambieji laikraščiai iš valdžios gavo milijonines sumas.

Nors Lietuvos konstitucija draudžia monopolizuoti žiniasklaidą, Europos Komiteto veikla teisėsaugos institucijų nesudomino.

Prieš pat referendumą Rūta Grinevičiūtė išspausdino savo garsųjį straipsnį „Cenzūra vardan tos Lietuvos“, kuriame juodu ant balto papasakojo kaip ją asmeniškai baugino Europos Komiteto vadovas Petras Auštrevičius įtikinėdamas neskelbti tiesos apie savo vykdytą cenzūrą.

Tačiau šis straipsnis nesukėlė jokios reakcijos ne tik tarp politikų, bet ir žiniasklaidoje. Nebyliu sutarimu cenzūra buvo pripažinta normaliu reiškiniu. (Lietuviais.lt, 2008-10-10)

Komercinė cenzūra tapo įprastu dalyku

Įsitikinę, kad jau gali nesibaimindami pirktis žiniasklaidos paklusnumą ir užčiaupinėti nepatogius žurnalistus, Lietuvos politikai greitai pajungė spaudą. Pagrindinius laikraščius užtvenkė vyriausybinė reklama – ir beveik penkis metus apie Lietuvos vyriausybės klaidas būdavo prakalbama faktiškai tik tuomet, kai straipsnius užsakydavo valdančiųjų politiniai oponentai.

Derybų dėl narystės nesėkmės – Lietuva suderėjo ko gero pačias nepalankiausias narystės sąlygas, netgi nekalbant apie atominės elektrinės uždarymą – taip ir nebuvo viešai aptartos. O bet kokia neigiama informacija apie Europos Sąjungą arba Lietuvos narystės joje pasekmes taip ir liko tabu.

Ministru pirmininku būnant Algirdui Brazauskui, tapo madinga neskelbti informacijos apie Vyriausybės klaidas ir nesėkmes vadovaujantis motyvu: „Ką apie mus pagalvos“. Nepalankios informacijos slėpimas pradėtas teisinti būtinybe saugoti Lietuvos įvaizdį.

Cenzūra dangstantis įvaizdžiu pasiekė savo viršūnę su Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimu, kai pusantro milijardo valstybės litų atiteko Maksimų valdovams, tačiau faktiškai visa Lietuvos žiniasklaida tylėjo kaip į burną prisėmusi. (Lietuviais.lt, 2008-10-10)

Nebekontroliuojami Lietuvos politikai vis labiau įžūlėjo

Praėjus keliems metams nuo įstojimo į Europos Sąjungą, Lietuvos politikai galutinai suprato, kad jų veiksmų niekas rimtai nebekritikuoja.

Ir vėl viskas bus kaip komjaunuoliškos jaunystės laikais: ramu, ideologiškai teisinga ir, svarbiausia, saugu – liaudis patikimai apsaugota nuo klastingų priešų brukamos alternatyvios informacijos, kritikos ir kitokios propagandos.

Žmogaus teisių organizacijos, ESBO, Jungtinės Tautos, Europos Komisija ir kiti nesuabejojo Lietuvos demokratiškumu ir liberalumu ne tik uždraudus (nemažam laiko tarpui) Baltarusijos televiziją, bet netgi prasidėjus atviriems išpuoliams prieš Vyriausybės ir Maksimų valdovų kritikus klijuojant „Nacionalinį investuotoją“ ir „Leo“.

Todėl politikų apetitai auga, ir netiesioginę cenzūrą (kai žiniasklaida pati save cenzūruoja už vienokį ar kitokį užmokestį) gali pakeisti atvira ir įstatymiškai įteisinta. (Lietuviais.lt, 2008-10-10)

Tėvynės Sąjunga planavo oficialią valstybinę cenzūrą

2008 metais rinkiminėje konservatorių programoje buvo nubrėžtos plataus masto valstybinės cenzūros gairės. Tėvynės Sąjunga planavo:

„diferencijuoti mokesčius laidoms pagal europietiškumo/ originalumo/ retransliavimo kriterijų, o kanalams, propaguojantiems ne ES kalbas, taikyti aukštesnius mokesčių tarifus.“

Tai reiškia, kad Andrius Kubilius ir jo bendražygiai jautėsi turį teisę skatinti jiems patinkančias laidas ir blokuoti jų manymu „neoriginalias“ ar netgi „neeuropietiškas“ laidas. Akivaizdu, kad „originalumo“ bei „europietiškumo“ kriterijai būtų buvę paprasčiausia priedanga priversti komercines televizijas liaupsinti vyriausybės politiką, Tėvynės Sąjungą ir kitas valdžios partijas bei visaip peikti ir juodinti jų neprietelius.

Taigi jeigu Tėvynės Sąjunga atėjusi į valdžią iš tikrųjų įgyvendins savo programą – į Lietuvą vėl grįš tarybiniai laikai, kai žiniasklaida buvo verčiama šlovinti Komunistų partiją ir jos politiką bei vykdyti visus jos nurodymus.

Aukštesnių mokesčių tarifų „kanalams propaguojantiems ne ES kalbas“ pasekmė irgi akivaizdi: televizijoms neapsimokės rodyti laidų užsienio kalba, kurią gerai moka dauguma lietuvių – rusų kalba. Kitaip sakant, Tėvynės Sąjunga nori cenzūruoti laidas ne tik pagal turinį, bet ir pagal jų kūrėjų (o taip pat ir žiūrovų) tautybę. (Lietuviais.lt, 2008-10-10)

Tėvynės Sąjunga svajoja ir apie tiesioginę cenzūrą

Tačiau manipuliavimas mokesčiais dar ne viskas. Konservatoriai nori ne tik papildomai apmokestinti, bet ir tiesiogiai uždrausti jiems nepatinkančias laidas. Tėvynės Sąjunga planuoja:

„- įkurti Kino ir televizijos standartų komisiją, kuri, šalia kitų funkcijų, sertifikuotų nedemokratinių ir priešiškumą Lietuvai demonstruojančių šalių produkciją, papildomai tikrindama ją turinio požiūriu;
- imtis priemonių kuriant ne deklaratyvią, bet realiai veikiančią bausmių už pažeidimus šioje srityje sistemą.“

Tai jau ne mokesčių diferencijavimas. Tėvynės Sąjunga siekia įvesti tiesioginę oficialią televizijos ir kino cenzūrą – faktiškai tokią pačią, kokia buvo tarybiniais laikas.

Konservatoriai išsiilgo tarybinių metodų. Iš karto krenta į akis, kad Tėvynės Sąjunga siekia atkurti tarybinių laikų praktiką, kai be „Glavlito“ ar pan. institucijos palaiminimo negalėjo būti viešai rodomas joks priešiškų Tarybų Sąjungai šalių filmas ar laida.

Cenzūrą Tėvynės Sąjunga aiškino būtinybe saugoti „Lietuvos kultūrinę erdvę nuo Rusijos kultūrinės ir informacinės ekspansijos“. Lygiai taip pat buvo pateisinama ir tarybinė cenzūra – „apginti tarybinius žmones nuo kapitalistinės propagandos, neleisti...“

Kitaip sakant, konservatoriai nori sugrąžinti į Lietuvą tokią pačią cenzūrą, kokia buvo jų jaunystės laikas. Tai kas, kad Rusija dabar pakeitė kapitalizmą pagrindinio priešo vaidmenyje – svarbiausia, kad būtų nors kokia grėsmė, kova su kuria būtų galima pateisinti cenzūrą.

Įteisinus cenzūrą kaip tokią, po to jau labai paprasta pavadinti neoriginalia, neeuropietiška ar pan. ir uždaryti ar priversti paklusti bet kurią tave kritikuojančią televiziją, radijo stotį ar laikraštį. Jau dabar įprasta apšaukti rusų agentais nepalankius kritikus ar tiesiog politinius oponentus. (Lietuviais.lt, 2008-10-10)

Tikri komjaunuoliai tokiais išlieka visą gyvenimą

Todėl reikia pradėti ruoštis – gali atsitikti, kad netrukus Lietuva paseks Rusijos pėdomis. „Saugant kultūrinę erdvę“, iš ekranų išnyks ideologiškai nekorektiški filmai ir laidos, užsidarys paskutiniai liberalūs laikraščiai bei interneto portalai, o dar išlikę nepaklusnūs žurnalistai galutinai pakeis profesijas.

Ir vėl viskas bus kaip komjaunuoliškos jaunystės laikais: ramu, ideologiškai teisinga ir, svarbiausia, saugu – liaudis patikimai apsaugota nuo klastingų priešų brukamos alternatyvios informacijos, kritikos ir kitokios propagandos.

Juk ne veltui sakoma, kad tikri komjaunuoliai tokiais išlieka visą gyvenimą – kaip besivadintų ir kokiai partijai bepriklausytų. (Lietuviais.lt, 2008-10-10)

Straipsniai.lt

Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį.

Atsitiktinės gairės:    Geležinkeliai (4)    Istorija (154)    Parapsichologai (7)    Miestų bendruomenės (7)    Taksas (2)    Škotų aviganis (3)    „Laisvės kryžkelės“ (10)    Prancūzų buldogas (2)    Skandalai (476)    Linux/Unix (34)    Vampyrai (9)    Kompiuteriai (148)    Vokiečių aviganis (2)    Liberalai demokratai (3)    IT parodos (10)    Gyvenimo džiaugsmas (2)    Įžymūs žmonės (68)    Kvepalai (10)    Grožio salonai (6)    E - komercija (87)    Žemės grobstymai (50)    Žmogaus klonavimas (2)    Stilius (86)    Kulinarija (181)    Namų vaizdo technika (2)    BTV (3)    Lobių ieškotojai (3)    Roko muzikos grupės (10)    Sodininkystė (22)    Chiromantija (3)    Egiptas (24)    Vox Populi (14)    Sekimas ir privatumas (12)    Firmos (12)    Drabužiai (41)    Nusikaltimai (6)    Vaiduokliai (23)    Kačių veislės (25)    Mazda (2)    Ekonomika (5)    Kompiuterio ergonomika (8)    Lotynų šokiai (5)    Lietuvos istorija (110)    Atmintis (4)    Aviacija (38)    Muzika (196)    Vestuvės (16)    „Lietuvos” kino teatras (13)    Fajetai (2)    AMD (3)
1. Daugėja tyrimų dėl internetinių komentatorių kurstomos neapykantos
2. Lietuviškos cenzūros spindesys ir skurdas (2 dalis)
3. Mūšis kibernetiniame pasaulyje
4. Cenzūra tarpukariu: už karikatūrą – kalėjimas
5. Posovietinės variacijos. Nostalgija
6. AŠ IR "LRYTAS.LT"
7. Elegantiški susidorojimai
8. Kad vaikai neskęstų balose
9. Žalia šviesa globalinei cenzūrai
10. Cenzūra ateina!
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!