Kas būdinga pogimdyminei depresijai?
Moteris jaučiasi išsekusi, pervargusi, sugniuždyta, dirgli. Jos nuotaika liūdna, kankina nevilties jausmas, padidėjęs verksmingumas. Be to, sutrinka miegas, dingsta apetitas. Moteris ima permelyg rūpintis kūdikiu arba, atvirksčiai, rūpinasi žymiai mažiau, jaučiasi kalta, jog nėra pati geriausia mama, ją apima nepilnavertiškumo jausmas, nepaaiškinama baimė sužaloti kūdikį ar save. Taip pat sumažėja domėjimasis lytiniu gyvenimu. Depresija veikia ne tik mamą, į ją reaguoja ir kūdikis. Kūdikis jaučia mamos baimę, nepasitikėjimą savimi, jis pradeda verkšlenti, verkti, neišsimiega, visą laiką jaučiasi alkanas. Tai dar labiau sekina moterį, ji tarsi patenka į užburtą ratą.
Kada derėtų susirūpinti?
Atsiradus minėtiems požymiams, būtina apie tai papasakoti gydytojui. Jei per 2 sav. po gimdymo nepavyksta susigrąžinti gyvenimo džiaugsmo, geros nuotaikos, apie tai taip pat reikėtų pasakyti gydytojui. Moteriai reikėtų atminti: nors ir labai norėtųsi rūpintis tik savo kūdikiu, ji turi pasirūpinti ir savimi.
Ko galima tikėtis iš gydytojo?
Gydytojas įvertins moters būklę. Pateikęs keletą klausimų ar anketų, įvertins būklės sunkumą, patars ką reikėtų pakeisti gyvenime, kad moteris pasijustų geriau. Taip pat gydytojas gali pasiūlyti kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Jei viso to nepakaktų, gali prireikti medikamentų depresijai gydyti.
Ką galima padaryti pačiai moteriai?
Kuo gali padėti artimieji?
Palaikymas, meilė, rūpinimasis tiek motina, tiek mažyliu – tai svarbiausi dalykai, kuriuos gali suteikti artimieji.
Kas dar svarbu?
Jei moteris anksčiau sirgo depresija, pogimdymine depresija, jautė didelį nerimą ar liūdesį nėštumo metu, jei šeimoje kas nors sirgo depresija ar kitais nuotaikos sutrikimais, visa tai reikėtų pasakyti gydytojui. Tokiu būdu jis atkreips didesnį dėmesį į moters nuotaikos kitimus po gimdymo.