Geresnio gyvenimo viltys

Lietuvos integracija į ES jau pakeitė ir dar nemažai pakeis kasdienį Lietuvos žmonių gyvenimą. Vienas svarbiausių kriterijų, kuriuo remdamasis žmogus įvertina savo gyvenimo kokybę, yra tas, ar ir kaip jis gali užsidirbti pakankamai lėšų savo pragyvenimui. Ne paslaptis, kad Lietuvoje nemažai žmonių tokių galimybių nemato. Tai skatina ieškoti darbo svetur – visuomenės apklausos rodo, jog beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų norėtų visam laikui arba trumpam išvykti dirbti į užsienį. Jau dabar užsienyje dirba apie 200 tūkstančių Lietuvos piliečių.

Galimybės dirbti užsienyje

Lietuvos stojimas į ES bene naudingiausias bus tiems, kurie nori padirbėti užsienyje. Darbo jėgos judėjimo laisvė yra viena iš pagrindinių laisvių, kurios sudaro Europos Sąjungos vieningą ekonominę erdvę. Darbo jėgos judėjimo laisvė reiškia, jog kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje bet kurios kitos Europos Sąjungos šalies pilietis negali būti niekaip diskriminuojamas. Tai reiškia, jog Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvos piliečiai turės tokias pačias teises Vokietijoje, Švedijoje ar Didžiojoje Britanijoje, kaip ir šių valstybių piliečiai.

Darbas užsienyje yra viliojanti perspektyva ir galimybė, tačiau ne visiems. Norintiems šia galimybe pasinaudoti, reikia mokėti užsienio kalbą, sugebėti dirbti taip, kaip to tikisi užsienio darbdaviai, ir, svarbiausia, norėti dirbti kitur. Tiems, kas to nori, Europos Sąjunga atveria dideles perspektyvas.

Lietuvoje laisvė dirbti svetur dažnai pateikiama ne kaip integracijos privalumas, bet kaip trūkumas. Dažnai girdima skeptiška nuomonė: jei gabiausi visuomenės nariai išvažiuos dirbti kitur, kas liks Lietuvoje? Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvienas žmogus yra laisvas siekti savo asmeninės laimės ir nėra įpareigotas atlikti lažą savo tėvynainių naudai. Žinoma, protinga būtų užtikrinti, kad iš Lietuvos mokesčių mokėtųjų kišenės finansuotos žinios nebūtų realizuojamos ne Lietuvoje, tačiau tai švietimo politikos reikalas. Antra, kaip rodo visuomenės apklausos, dauguma žmonių, norinčių dirbti užsienyje, neplanuoja išvykti visam laikui. Tai reiškia, kad į Lietuvą grįš žmonės, turintys daugiau pinigų, daugiau žinių ir daugiau įgūdžių.

Užsieniečiai darbo vietų neatims

Yra ir kitų skeptiškų nuomonių. Teigiama, kad įsijungus į Europos Sąjungos darbo rinkos erdvę, pas mus privažiuos užsieniečių, kurie atims mūsų darbo vietas. Dėl to baimintis taip pat nevertėtų, nes darbo vietos nėra pyrago gabalas, kurį pasidalinus vieniems, kitiems beliktų trupiniai. Atvirkščiai – sėkmingas darbuotojas iš bet kurios valstybės ne tik geriau pasitarnauja vartotojams, t.y., mums visiems, bet ir paskatina naujų darbo vietų ir verslų atsiradimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje panaikinus kliūtis užsieniečiams užsiimti gydytojo veikla, ne tik daugiau ligonių galės gauti geresnes paslaugas, bet, galbūt, kiti užsieniečiai atvyks gydytis į Lietuvą, sumokėdami už šią paslaugą.

Deja, baimė dėl užsieniečių, „atimančių“ darbo vietas iš vietinių gyventojų, yra liga, kuria serga nemažai Europos gyventojų ir politikų. Ši baimė verčia Europos Sąjungos valstybes siūlyti laisvo darbo jėgos judėjimo pereinamuosius laikotarpius. Gali atsitikti taip, kad net įstojus į ES, ir Lietuvos, ir kitų naujų ES narių piliečiai dar penkerius metus negalės laisvai realizuoti savo teisės į darbą visoje Europos Sąjungoje. Be abejo, tai nėra malonus faktas Lietuvos žmonėms. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos valdžia, smarkiai besirūpindama, kad užsieniečiai negalėtų nusipirkti žemės Lietuvoje, nelabai stengiasi išsikovoti pilnas savo piliečių teises į darbą.

Kita vertus, šia baimės liga serga ne visos valstybės. Keletas Europos Sąjungos valstybių, tarp kurių Švedija ir Olandija, pareiškė, kad netaikys pereinamojo laikotarpio ir leis naujų valstybių–narių piliečiams laisvai dirbti šios šalyse nuo pat stojimo į Europos Sąjungą dienos.

Ką ES pakeis Lietuvoje?

Laisvė dirbti kitur yra labai svarbi, tačiau mūsų gyvenimas yra čia. Reikia pasakyti, kad Europos Sąjunga taip pat pakeis darbo sąlygas Lietuvoje. Valstybės reguliavimai, nustatantys, kam, kada, kiek ir kaip dirbti, bus iš esmės vienodas visoje Europos Sąjungoje. Deja, šie reguliavimai, skirti apsaugoti darbuotojus, nėra tokie jau nekalti. Jų griežtumas stabdo ekonomikos plėtrą ir žmonių gerovės augimą Europos Sąjungos valstybėse. Štai ir Europos Sąjungos vadovų susitikime Barselonoje konstatuota, kad yra būtina tęsti darbo rinkos politikos reformas. Vyrauja supratimas, kad neliberalizavus darbo santykių reguliavimo nepavyks sumažinti kai kurių valstybių, visų pirma Vokietijos ir Prancūzijos, aukšto nedarbo lygio ir neatsilikti ekonomikos augimo tempais nuo JAV.

Stojimas į Europos Sąjungą Lietuvoje tiek daug įtakos nebeturės, nes mūsų šalyje Europos Sąjungos reguliavimai iš esmės jau įdiegti: darbo laikas, darbo saugumas ir kiti darbo aspektai reglamentuojami pagal griežtus Europos Sąjungos standartu. Kai kuriais atvejais net nesinaudojama Europos Sąjungos leidžiamomis išlygomis. Galima netgi teigti, kad dėl Europos Sąjungos šiuo metu Lietuva privalo liberalizuoti darbo reguliavimą. Pavyzdžiui, bus privalu atsisakyti nelogiško apribojimo dirbti ne visą darbo dieną. Šia prasme Lietuva, deja, yra panaši į labiausiai reguliuojamas valstybes, pavyzdžiui, Vokietiją, o ne į mažiau reguliuojamą ir sėkmingesnę Didžiąją Britaniją arba Airiją. Tenka apgailestauti, kad ši tendencija yra įtvirtina ir Seime svarstomame naujajame Darbo kodekse.

Apibendrintai galime teigti, jog Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą atvers žmonėms galimybes pagerinti savo materialinę padėtį. Tai, suprantama, nereiškia, jog reikės mažiau dirbti ir už tai bus gaunama daugiau pinigų. Tiems, kas ne tik nori, bet ir siekia geresnio gyvenimo, bendra Europos darbo rinka bus į naudą.