LT   EN   RU  
2017 m. rugsėjo 24 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žemės ūkis
Ponai, užduotis įvykdyta – Lietuvos žemės ūkis sunaikintas

2009-04-20 | Pernai balandžio pradžioje buvau Žemės ir miškų ūkio parodoje prie Kauno Žemės ūkio universiteto, apvaikščiojau visą parodą, įdėmiai susipažinau su žemės ūkio gėrybėmis ir skaudama širdimi privalau pasakyti, kad parodoje neradau natūralių su raugu kildintos tešlos kepinių: duonos, ragaišių, pyragų, bandų, bandelių, baronkų, neradau ir natūralių tikrų pieno produktų. O iš visų parduodamų mėsos gaminių niekur neradau natūralių lietuviškos kiaulienos mėsos gaminių: kumpių, dešrų, palendricų, nugarinių, lašinių ir kitokių rūkytų, vytintų, sūdytų, virtų, keptų gaminių. Viskas, kas buvo parduodama, buvo pagaminta iš lenkiškai amerikoniškos arba daniškos kiaulienos ne pagal lietuviško kulinarinio paveldo, o pagal tas receptūras, kurios tinka tik didiesiems prekybos centrams, t.y. - smarkiai chemizuoti: konservuoti, prišvirkšti cheminių ingredientų, maišomi su genetiškai modifikuotais baltyminiais priedais, cheminiais spalvikliais ir kvapikliais. Netgi vienintelė ir išgirtoji Ekoagros ženklais atžymėta Audronės Žilienės įmonė, įsikūrusi Raseinių rajono Algimantų kaime, parodoje prekiavo chemizuotais tirpalais, prišvirkštais ir šių dienų greitųjų technologijų "rūkytais" mėsos gaminiais, skirtais didžiųjų prekybos tinklų realizacijai. Kažin, ar jaučia gėdą vyriausybė ir ypač žemės ūkio "valdininkai", kai šiandien lietuviai, gyvenantys Lenkijoje, jau pradėjo gaminti kindziulį ir jį užregistravo kaip lenkišką kulinarinį paveldą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ugdyti gebėjimus žuvininkams padės ES parama

2006-03-21 | Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (LVŽŽTC) projektui "Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro specialistų bei vadovų mokymai" skirta ES parama pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę "Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas". Šiai sričiai skirta parama 2006 m. pasinaudos beveik 200 Lietuvos įmonių ir organizacijų. Daugiau kaip 120 tūkst. privataus ir valstybinio sektoriaus dirbančiųjų kvalifikacijai kelti bus skirta 180 mln. Lt parama, iš jų 172 mln. Lt sudarys Europos socialinio fondo lėšos (ESF). ESF padeda užkirsti kelią nedarbui, plėtoja žmonių išteklius, skatina integraciją į darbo rinką, didesnį užimtumą, sudaro sąlygas lygioms moterų ir vyrų galimybėms. Pasak projekto vadovo, LVŽŽTC generalinio direktoriaus pavaduotojo Algirdo Domarko, žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos priemonių įgyvendinimas bei moksliniai tyrimai yra vienas iš šalies civilizuotumo požymių, jos technologinio ir gamtosaugos lygio indikatorių. Tam daug vietos skiriama FAO Atsakingosios žuvininkystės kodekse, kituose tarptautiniuose dokumentuose ir sutartyse, kurias yra pasirašiusi Lietuva. Dešimt mėnesių (nuo kovo iki gruodžio) truksiančiam LVŽŽTC projektui skiriama 100 tūkst. litų ESF parama. Šiuo mokymo projektu specialistų kvalifikaciją siekiama pritaikyti prie kintančių sektoriaus poreikių, ugdyti dirbančiųjų administracinius gebėjimus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Informacija apie šeškus

2004-03-10 | Šeškus privaloma skiepyti nuo pasiutligės ir maro. Skiepai nuo pasiutligės, be savo pirminės paskirties, reikalingi ir tam atvejui, jei jūsų šeškas įkąstų svetimam žmogui. Turint vakcinavimo pažymėjimą nekils problemų nei jums, nei jūsų gyvūnui, nei nukentėjusiam žmogui. Kitu atveju jūsų gyvūnas gali būti užmigdytas. Maras – plačiai išplitus liga, susirgęs ja šeškas žūsta. Gyvūnas gali užsikrėsti maru ne tik kontaktuodamas su sergančiu žvėreliu – šios ligos sukėlėjų jūs galite atsinešti iš lauko ant avalynės, rūbuose ir t.t. Būtent dėl to skiepyti privalu net ir tuomet, jei jūs įsigijot šešką tik laikymui namuose. Gyvūnėlius galima pradėti skiepyti nuo 2,5-3 mėnesių amžiaus. Dažniausiai gyvūnai skiepijami tokia tvarka: pirmoji vakcina – nuo maro, antroji (po 2-3 savaičių) – nuo maro ir pasiutligės, po to kasmet nuo maro ir pasiutligės. Degelmintizacija („kirminų išvarymas“) prieš skiepijimą ne visada būtina, dažniausiai tik šeškams iki 2 mėn. amžiaus ir tik naudojant tam tikrus vakcinų tipus.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Kviečių kokybės rodikliai

2004-03-10 | Žieminių ir vasarinių kviečių grudų kokybė apibūdinama keleriopai. Pirmiausiai grūdai įvertinami pagal fizinius rodiklius. Tai grūdų spalva, kvapas, būklė (sveiki, nekaistantys), grūdinių ir šiukšlinių priemaišų kiekis, grūdų stambumas, grudų pažeidimai, kūlėtumas, drėgnumas ir natūrinis svoris (g/l). Spalva - rausva, tamsiai geltona, geltona. Kvapas - būdingas kviečiams, be pelėsių, kulių, salyklo ir kitų pašalinių kvapų.
Grūdinės priemaišas sudaro džiovinant ar kaistant sudygę, skaldyti, smulkūs, pelėsių ir kenkėjų pažeisti kviečių grūdai, kitų varpinių javų sėklos. Šiukšlinės priemaišos - tai pašalinės sėklos (kitų kultūrinių augalų ir piktžolių sėklos), sugedę grūdai (supuvę, supeliję arba dėl kitų priežasčių netinkami maistui ir pašarui grūdai), mineralinės ir organinės priemaišos (akmenėliai, smėlio ir žemės grumsteliai, šiaudų dalelės, varpažvyniai ir kitos panašios priemaišos), kenksmingos priemaišos (skalsės, kūlėti grūdai), negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žemėnaudų pertvarkymo nauda

2004-03-10 | Žemėnaudų kūrimui keliami metodiniai reikalavimai aiškūs ir suprantami: žemėnauda turi būti racionali, kompaktiška, sudaryti vientisą ir patogų naudojimui plotą; sklypo ribos, kur tik galima, turi sutapti su natūraliais kontūrais. Būtina atsižvelgti į ūkių teritorijos vidaus struktūrą. Tačiau ar šių reikalavimų buvo laikomasi? Kadastro vietovių planuose parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai rodo ką kita. Sklypų fragmentiškumas, žymus susiskaidymas vyrauja gyventojų asmeninio ūkio žemėse, kur žemės savininkui priklauso net trys ar keturi sklypai. Lietuvoje 2001 m. buvo 274,6 tūkst. gyventojų asmeninių ūkių ir jie naudojo apie 602,8 tūkst. ha žemės plotą. Norint užtikrinti, kad pelningiau, taupiau, tinkamiau žemė būtų panaudojama ūkių plėtrai, žemėnaudas teks pertvarkyti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kanados ir Norvegijos šiltnamiuose

2004-03-10 | Šiltnamių daržininkystė plėtojama visoje Kanadoje. Didžiausia šiltnamių dalis sukoncentruota Ontario, Britų Kolumbijos ir Kvebeko provincijose. Šiltnamiuose auginami ilgavaisiai agurkai, pomidorai, salotos. Pomidorai užima 58 proc. šiltnamių ploto. Kanadoje 2000 m. išauginta 182,763 tūkst. tonų šiltnaminių pomidorų. Pomidorų augintojai renkasi hibridus, kurių vaisiai būtų geros konsistencijos, derlingi, dideli (200 g ir daugiau), netrūkinėjantys, neminkštėjantys ir gero skonio. Auginami šie pomidorų hibridai: Trust, Dombito, Belmondo, Blitz. Šiltnamiuose stengiamasi sudaryti tinkamas mikroklimato sąlygas daržovėms auginti, nes tai lemia apie 90 proc. jų derliaus. Šiltnaminių daržovių augintojai didelį dėmesį skiria mikroklimato kontrolei, kartu kontroliuoja augalo augimą. Šiltnamiuose įrengtos automatizuotos mikroklimato bei augalų maitinimo sistemos. Augintojai naudoja įvairias hidroponines sistemas. Ilgavaisiai agurkai ir pomidorai daugiausia auginami mineralinėje vatoje (Pargro, Master tipų). Dauguma šiltnamių stikliniai, apšildomi dujomis. Ūkininkai (ne visi) daržovėms auginti naudoja papildomą apšvietimą. Lempos šiltnamiuose įrengtos tarp augalų eilių. Jos automatiškai įsijungia tada, kai augalams nepakanka šviesos. Šiltnamiuose naudojamas anglies dvideginis. Jis paskirstomas vamzdeliais, kurie išdėstyti augalo stiebo apačioje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kambarinės gėlės žiemą

2004-03-10 | Fikas – šilkmedžių (Moraceae) šeimos augalas, kilęs iš tropinės Azijos. Stambialapis fikas (Ficus elastica) užauga iki pat lubų. Jo lapai pailgi, žali. Yra įvairiausių žalialapių bei margalapių veislių. F.lyrata – lapai lyros formos, sparčiai auga. Labiausiai mėgstamas šiuo metu smulkialapis F.benjamina su truputį nusvirusiomis šakomis. F.retusa yra labai panašus į F.benjamina, auginamas kaip bonsas. F.rubiginosa – rudai raudonais lapais, auga lėtai. Šliaužiantysis fikas F.pumila (leidžia svyrančius ūglius) ir jo margalapės formos gražiai atrodo pakabinamuose vazonuose. Svyrantysis ir laipiojantysis F.radicans labai vešlus, būna ir margalapių formų. Žiemą fikus laikykite šviesioje vietoje. Temperatūra įvairioms rūšims skirtinga: Ficus elastica, F.benjamina, F.retusa, F.lyrata – 15-20oC, F.rubiginosa – 10oC, F.pumilus, F.radicans – vėsiai ar šiltai, svarbu šilta žemė ir drėgnas oras. Laistykite vieną kartą per savaitę ir dažnai purkškite. Žemei neleiskite išdžiūti, nes tuomet lapai nusvyra ir nebeatsigauna. Lapus patartina nušluostyti drėgna kempine. Fikams kenkia temperatūros svyravimai, skersvėjai, drėgmės perteklius.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pieno ūkiai Airijoje

2004-03-10 | Airija vadinama žaliąja sala. Tad nekeista, kad ten melžiamų karvių raciono pagrindas - žoliniai pašarai. Racione jie sudaro apie 90 proc. visų pašarų. Beje, dėl palankių klimato sąlygų ganyklinis laikotarpis tęsiasi gerokai ilgiau negu kitose Europos šalyse – vidutiniškai 9 mėnesius. Airijos plotas siekia 70 782 km2, šalyje gyvena beveik 4 mln. gyventojų, iš kurių per 8 proc. verčiasi žemės ūkiu. Žemės ūkiui skirta 4,4 mln. ha. Beveik 90 proc. dirbamos žemės užima žolynai. Tad suprantama, jog labiausiai išvystyta yra gyvulininkystė. Melžiamų karvių auginama apie 1,2 mln. Airijoje dažniausiai naudojama Swing-Over melžimo sistema. Vienam melžėjui priskiriama ne mažiau kaip 16, o dažniausiai 20–22 melžimo vietos. Melžimo aikštelių našumas 120–150 karvių arba 1 500–2 000 kg pieno per valandą. Vienoje Swing-Over aikštelės melžimo vietoje per valandą su tešmens masažu galima pamelžti 6 karves, be masažo – 7.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kalakutų lesinimo būdai ir lesalai

2004-03-10 | Kalakutai gali būti lesinami sausuoju, drėgnuoju arba kombinuotu lesinimo būdu. Jei taikomas pirmasis lesinimo būdas, paukščiams duodama tik sausų visaverčių kombinuotųjų granuliuotų arba negranuliuotų lesalų. Taip lesinant, kalakutai gauna visas reikalingas maisto medžiagas. Be to, paukščių lesinimą galima visiškai mechanizuoti ir automatizuoti ir taip padidinti darbo našumą, sumažinti darbo sąnaudas. Antrasis, mažiaus efektyvus, būdas yra lesinimas drėgnais lesalais. Koncentruoti lesalai drėkinami vandeniu, nugriebtu pienu, išrūgomis ar kitomis maisto atliekomis. Prie šio lesalo galima pridėti ir žaliosios masės, šakniavaisių, bulvių ir kitų sultingųjų lesalų. Lesalų mišinys ruošiamas prieš kiekvieną paukščių lesinimą. Jo į lesalines pilama tiek, kiek kalakutai sulesa per kartą. Ilgiau pabuvę lesalinėse drėgni mišiniai, ypač vasarą, gali sugesti ir paukščiai gali suviduriuoti. Paruoštas drėgnas mišinys turi būti birus, nelipnus, kad neužklijuotų snapų angų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tvenkininė žuvininkystė Šilo-Pavėžupio dvare

2004-03-10 | Vlado Pūtvio-Patvinskio nuopelnai žuvininkystėje (1899-1926 metai). Tvenkininė žuvininkystė Šilo-Pavėžupio dvare neatskiriamai susijusi su dvaro savininkų Putvinskiu-Pūtvių pavarde. Apie vieną iš Putvinskių – Dionyzą, kuris gimė ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleido dar XVIII a., šeimoje buvo išlikusi tokia legenda. "Vieną kartą per metus Putvinskis, apsirengęs kaip bažnyčią", su dvariškių svita ir daugybe darbininkų nužingsniuodavęs prie vieno tvenkinio pylimo ir liepdavęs nuleisti vandenį. Kai vandens jau nebedaug belikdavę, nekreipdamas dėmesio į dugne besikapstančias taikingas žuvis, liepdavęs sugauti ir jam atnešti didžiulę lydeką. Nebijodamas aštrių lydekos dantų, ją pabučiuodavęs, peržegnodavęs, įmesdavęs į dugne likusį vandenį ir įsakydavęs tvenkinį vėl prileisti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!