LT   EN   RU  
2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žemės grobstymai
Parduodu žemę – parduosiu ir Laisvę

2012-03-14 | Aš akcentuoju ŽEMĘ, kaip didžiausią vertybę amžinybėje, lemties skirtą vietą mums gyventi ir kurti, jei vadinamės mąstančiais žmonėmis tarp kitų gyvūnų rūšių. Visai nesusireikšmindamas galiu pasakyti: esu pakankamai tvirtas ir nepriklausomas, kol turiu gabalą žemės, ant kurios susirenčiau trobą, sodinu mišką, ganau karves, dirbu kitus žemės ūkio darbus. Ir taip kasdien. Be išeiginių dienų, be švenčių, be atostogų, be atlyginimo pinigais. Man, asmeniškai, tie velnio ženklai - pinigai gali būti naikinami, o aš išgyvensiu be jokių sunkmečių, be krizių, kol vaikštau Lietuvos žeme, kol man saulės neužstoja koks nors radioaktyvus debesis... Kodėl negalima prekiauti žeme? Žemės padaugėti negali, nes tai amžių kūrinys. O mūsų rutulyje tinkamos maisto gamybai bei kitoms reikmėms žemės nuolat mažėja – apsemiama vandeniu, virsta dykumomis ar pelkėmis, užstatoma miestais ir keliais, tad vertė nuolat didėja. Kadangi žemė - unikaliausia gamybos priemonė, tik visiškai negalvojantis apie ateitį, galėtų jos atsisakyti. Tinkamai naudojama žemė niekada nesusidėvi. Lietuva ypač geroje žemės vietoje, nes čia pakanka drėgmės, beveik idealus šalčio ir šilumos santykis, nebūna stipresnių drebėjimų ar kitų gamtos stichijų. Didesnį viesulą ar potvynį mename kartą per dešimtmečius. Baigiame atauginti miškingus plotus, kurie ypač naudingi klimato savireguliacijai. Juk intensyvus žemės dirbimas žalingas dideliu chemizavimu ir vėjo bei vandens erozija. Būtent tokios technologijos mums gresia. Jau dabar veikiančios užsienio šalių įmonės be atodairos teršia aplinką ir vandenis. O mes turime beveik geriausius pasaulyje gėlo vandens išteklius, skaičiuojant vienam hektarui. Visai pamirštama, kad žemė visiškai aprūpina žmogų šiluma. Gerai padirbėję, mes puikiausiai galėtume per žiemą šildytis malkomis, šiaudais, durpėmis bei kitokia vietine energija. Tai mūsų žemės gėrybės.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kelias iš aklavietės

2010-04-02 | Daugumoje spaudoje bei internetinėse svetainėse patalpintų straipsnių, televizijos laidose vienaip ar kitaip dejuojama dėl blogo gyvenimo, dėl paskutinių visuomenės moralumo likučių sunaikinimo, bet nuo to valstybėje niekuomet niekas nesikeičia. Pasidomėti, kodėl nesikeičia, dejuojantieji paprasčiausiai pamiršta. Jeigu šį reiškinį apibūdinti vaizdesne kalba, tai panašu į nenugalimos potvynio srovės nešamų nelaimėlių šauksmus: „Gelbėkite". Trumpam suabejokime tos mus gyvenimo kelyje nešančios „nenugalimos srovės" nenugalimu ir pasidomėkime, iš ko ji susideda, ir tuomet paaiškės: ar tos jos sudedamosios dalys (o kartu ir pati „srovė") tikrai yra nenugalimos? Pats lengviausias (todėl primityviausias ir neduodantis ilgalaikių rezultatų) minėtų problemų sprendimo būdas yra kaltų ieškojimas - arba, kaip priimta sakyti plačiojoje visuomenėje - „iešmininkų nubaudimas". Tai labai patogus problemų sprendimo būdas - nes visuomet yra kalti tik kiti, o pats kaltintojas „sėdi aukštai virš vykstančio marazmo" ir įvykių atžvilgiu yra neutralus. Tačiau turiu Jus nuvilti - toks požiūris yra „teisingas" tik tokio kaltintojo požiūriu ir egzistuoja tik jo paties sąmonėje. Jūs, gerbiami šių eilučių skaitytojai, galite mane visiškai pagrįstai paklausti: jeigu tikrovė tikrai yra tokia, kokią aš čia „tapau", tai kodėl to nepastebi patys protingiausi, vadovaujančius postus visuomenėje užimantys žmonės ir nesiima jokių priemonių kad mus išvesti iš šio klystkelio?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Įsigytą žemę verslininkai įpareigoti grąžinti valstybei

2010-02-09 | Valdininkų veiklos rezultatai šturmuoja dar neregėtas absurdo aukštumas. Prieš 10 metų apskrities valdžios parduota Klaipėdos žemė turi būti grąžinta valstybei. Taip nusprendė teismas. Šis precedento neturintis procesas iš miesto dabar pareikalaus ne vieno milijono litų. Kol valstybė nežino, kaip elgtis su pajūrį apraizgiusiu neteisėtų statybų voratinkliu, išlindo dar vienas apskrities administracijos palikimas, dėl kurio užvirusią košę teks srėbti uostamiesčio savivaldybei. Klaipėdos apygardos teismas patenkino apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, kurį jis pateikė gindamas viešąjį interesą dviejose civilinėse bylose. Vienoje įmonė "Sidabrinis elnias", valdanti buvusio "Baltijos" viešbučio pastatą Herkaus Manto ir J.Janonio gatvių sankryžoje, įpareigota grąžinti žemę valstybei. Net tris sklypus valstybei grąžinti turės kompanija KLASCO. Po dešimties metų šiuos sandorius pripažinus niekiniais, teismas nesiaiškino ankstesniųjų sprendimų kaltininkų. Buvę apskrities viršininkai, pardavę bendrovėms valstybinę žemę, nebus baudžiami, nes viršininko administracija skaičiuoja paskutinius gyvavimo mėnesius. Pinigus už žemę verslininkams turės grąžinti savivaldybė ir valstybė. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO civilinėje byloje įpareigota grąžinti tris sklypus Uosto gatvėje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Prezidentei siūloma pasižvalgyti po Valakampių draustinį

2010-01-08 | Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas atkreipė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dėmesį į praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas Nr. XI-619. Šios pataisos pateiktos Prezidentei pasirašyti. Pasak K.Čilinsko, kuris su jo vadovaujama vyriausybine darbo grupe tikrino Lietuvos teisės aktų aplinkos apsaugos srityje atitikimą tarptautinei teisei, Prezidentei pasirašyti pateiktu įstatymu neleistinai padidintas skaičius atvejų, kai, norint užstatyti teritoriją, nereikia detalaus plano, o tuo pačiu išnyksta visuomenės kontrolės galimybė. Prezidentės dėmesys ypač atkreipiamas į įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos nebereikėtų detalaus plano rengimo saugomose teritorijose, jei naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. K.Čilinsko teigimu, šia nuostata stengiamasi įteisinti visus neteisėtus žemės sklypų užgrobimus pačiose gražiausiose, saugomose teritorijose. Pasak K.Čilinsko, Turniškių-Valakampių saugomos teritorijose galima pamatyti daug naujai išdygusių statinių. Jie pasatyti gražiausiose vietose. Tam padeda inscenizavimas, kad čia kažkada buvo seni pamatai, kurie, iš tikrųjų, buvo įkasti visai prieš pat užimant valstybinį sklypą. Pasak K.Čilinsko, saugomų teritorijų ir statybos priežiūros pareigūnai už tam tikrą kyšį apsimeta, kad nemato neteisėtos statybos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Nuteisti žemę Visoriuose nusavinti bandę žemgrobiai

2009-07-31 | Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pastangomis nuteisti žemę prestižiniame Vilniaus rajone bandę nusavinti asmenys. Bausmės sulaukė 45 metų vilnietis nusikalstamos grupės organizatorius A.S., 29 metų fiktyvios bendrovės direktorius M.Ž., 56 metų V.B. ir 33 metų jos dukra A.B. bei 30-metis Vilniaus rajono gyventojas K.T. Minėti asmenys buvo kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Apkaltinamuoju nuosprendžiu pasibaigusioje baudžiamojoje byloje prokurorai nustatė, kad 2006 m. gegužę veikdami organizuotoje grupėje bei klastodami dokumentus kaltinamieji apgaule fiktyviai įsigytos ir vadovaujamos įmonės vardu įgijo svetimą didelės vertės turtą - 0,2 ha žemės sklypą Vilniuje, Visoriuose. Vėliau sutvarkę fiktyvius dokumentus notarų biure, jie VĮ „Registrų centrui“ pateikė fiktyvius dokumentus bei už daugiau kaip 1 mln. litų pasikėsino šį žemės sklypą parduoti kitiems asmenims. Nieko neįtardami minėto žemės sklypo pirkėjai 2006 m. liepą pervedė avansinę įmoką - daugiau kaip 108 tūkst. litų. Kol pirkėjai suprato esą apgauti, kaltinamieji spėjo per įvairiose Vilniaus vietose esančius bankomatus išgryninti beveik 50 tūkst. litų. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Argumentas kaimynų konflikte - nuogas moters pasturgalis

2009-06-18 | Paliūniškio kaimo gyventoja 72 metų Eugenija Petrauskienė jau 13 metų negali ramiai miegoti, nes įsitikinusi, kad kaimynai iš jos atsirėžė po kelis metrus žemės ir net suklastojo geodezinių matavimų dokumentus. Šis karas jau ne vieną kartą buvo persikėlęs į teismą. Norėdama atgauti neva neteisėtai užvaldytą nuosavybę Panevėžio rajono gyventoja E.Petrauskienė su kaimynais kovoja itin originaliomis priemonėmis - ir keiksmažodžiais, ir nuogu užpakaliu. Pritrūkusi keiksmažodžių E.Petrauskienė nusimauna kelnes ir atidengia sėdynę, o kaimynai tuo tarpu fotografuoja mobiliuoju telefonu. Tačiau nuogas moters užpakalis dalį sklypo neva užgrobusių kaimynų neveikia - net ir pasižiūrėję į E.Petrauskienės pasturgalį žemės jie vis tiek negrąžina. Be pasturgalio rodymo, paliūniškietė artimiausius kaimynus keliolika metų kasdien atakuoja įžeidžiais žodžiais, kartais prieš akis ir kirviu pamosikuoja, tačiau į teismą dėl tariamai užgrobtų žemių nesikreipia. Užtai į teismą kreipėsi net keturi jos kaimynai, kurių sklypai ribojasi su E.Petrauskienės, nebeapsikentę pensininkės nuolatinių užgauliojimų ir grasinimų. Kaimynams nusibodo nuolatinės E.Petrauskienės atakos. Paliū-niškiečiai svarsto, kad galbūt baudos privers moterį piktus žodžius ir savo užpakalį tausoti kitiems dalykams. Už necenzūrinius žodžius, gestus bei kaimynų įžeidinėjimą Paliūniškio kaimo gyventoja E.Petrauskienė privalės susimokėti 100 litų baudą. Taip nusprendė Panevėžio apylinkės teismas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Teisėta, bet neteisinga posovietinės Lietuvos teisė

2009-03-26 | Tai, kad 2008-12-24 E. Jurgelevičienės gautas dokumentas neįvardintas kaip teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis ir yra tik neįvardinto kanclerio pavaduotojos laiškas su atšviestu jos parašu leidžia suabejoti: ar tai tikrai yra oficiali Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija itin rimtos teisinės problemos sprendime? 2007-08-28 Elžbietos Jurgelevičienės „Pareiškime" EŽTT buvo argumentuotai skundžiamas Lietuvos valstybės vardu įvykdytas teisiškai nepagrįstų įstatymų priėmimas ir taikymas. Posovietinėje Lietuvoje tokiu būdu yra įteisinamos neteisėtos veikos - kurias prieš savo Tautą po Antrojo pasaulinio karo (II sovietinės okupacijos laikotarpyje) vykdė lietuviška sovietinė nomenklatūra - ir vykdomas tų veikų tęstinumas. 2007-08-28 Elžbietos Jurgelevičienės „Pareiškime" EŽTT skundžiami faktai yra tų neteisėtų veikų dalis. Tokias veikas Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 2006 m. rezoliucijoje Nr.1481 įvardijo „totalitarinių komunistinių režimų nusikaltimais". Todėl neįtikėtina - kad tokia rimta teisinė institucija kaip Europos Žmogaus Teisių Teismas - nereaguotų į Europos Sąjungoje vykdomą totalitarinio režimo nusikaltimų pasekmių įteisinimą ir tų nusikaltimų tęstinumą. Kad įsitikinti - jog E. Jurgelevičienės EŽTT apskųstus Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimus Lietuvos valdžios ir valdymo bei teisėsaugos institucijų pareigūnai tiktai įvykdė - užtenka susipažinti su profesionalaus teisės specialisto advokato Š. Vilčinsko surašyto „Kasacinio skundo" turiniu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių

2009-02-09 | Jau greit bus 20 metų kaip Lietuvoje „atstatomas teisingumas", atsieit grąžinamas okupantų iki 1940m. jos piliečių nacionalizuotas ar priklausantis įpėdiniams nekilnojamas turtas - žemė. To „grąžinimo" grimasos seniai šiurpina žemės savininkus ir teisių į ją paveldėtojus. Sakau „šiurpina", nes tik Lietuvoje įmanomi tokie iš mokslinės fantastikos literatūros atėję terminai - „žemės neliko", „žemės perkėlimas" ir nusikaltėlių pasaulio vis labiau įsigalėjantis teisinis nihilizmas - visiškas LR Konstitucijos nepaisymas. Bet pradėkime iš pradžių. Normaliose valstybėse nė vienas įstatymas negali prieštarauti Konstitucijai, o iš to išplaukia, kad žemės savininkų ir jos paveldėtojų teisinė padėtis, prieš atkuriant teisėtam savininkui nuosavybės teises, mano nuomone, yra tokia: 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" ir „1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas" preambulėje LR Seimas aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžė, kad „Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Po penkerių metų bylinėjimosi R.Grinevičiūtė įrodė tiesą

2008-12-30 | Po penkerių metų bylinėjimosi Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių tiesėjų kolegija padėjo tašką LNK „Paskutinės instancijos“ žurnalistės Rūtos Grinevičiūtės ir buvusio Klaipėdos prokuroro Stanislovo Stulpino byloje. Teismas pripažino, kad žurnalistė savo žurnalistiniu tyrimu gynė teisėtus visuomenės lūkesčius. R. Grinevičiūtė savo žurnalistiniame tyrime atskleidė, kaip tuometis prokuroras pačiame žemgrobių skandalo įkarštyje įsigijo 3 ha pajūrio žemės už neįtikėtinai mažą kainą - po 5 tūkst. litų už hektarą. Tuo metu vos už 20 arų sklypas buvo parduodamas už 100 tūkst. litų. Prokuroras St. Stulpinas kreipėsi į generalinę prokuratūrą ir žurnalistei buvo iškelta baudžiamoji byla dėl šmeižto. Byla tęsėsi net penkerius metus. Pirmosios instancijos teismas žurnalistę pripažino kalta, skyrė baudą. „Toks apylinkės teismo kaltinimas buvo kaip profesinės mirties nuosprendis. Po tokio sprendimo negali dirbti nė vienos dienos. Bet mes žinojome, kad esame teisūs, apskundėme ir laimėjome. Apylinkės teisme susidūrėme su absoliučiu šališkumu. Patyriau tikrą košmarą - teisėjas skambindavo ir grasindavo uždaryti į daboklę, jei neatvažiuosiu į tesimą posėdį, nors, pavyzdžiui, sirgau“, - prisiminė LNK laidos „Paskutinė instancija“ vedėja Rūta Grinevičiūtė. Per penkerius metus žurnalistė nuolat buvo tąsoma per teismo posėdžius, kurių buvo apie trisdešimt.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Verda politinės aistros dėl žemės pardavimo lengvatinėmis sąlygomis

2007-06-26 | Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2007 m. liepos 13 d. redakcija įpareigojo Vyriausybę paruošti tvarką, pagal kurią būtų galima parduoti žemę ir kada. Šios tvarkos iki šiol dar nėra, nors jau greitai bus metai, skubama pradėti pardavinėti žemę pagal senąjį modelį. Dar kartą pabrėžiame, kad laisvos žemės neliks tiems žmonėms, kuriuos apskritys ir Vyriausybė ragina rašyti pareiškimus į kitas vietoves. O, kaip rodo šie skaičiai, tose kitose vietovėse laisvos žemės neturėsime. Norime atkreipti dėmesį, kad, pagal STT vertinimus, jeigu procesą pabaigsime, kaip dabar siūloma, ir jeigu tie žmonės, kurie nukentės ir žemės neatgaus, kreipsis į mūsų ar Strasbūro teismus ir įrodys, kad žemės negalėjo atgauti dėl valstybės kaltės, nes reforma buvo baigta neskaidriai, mes jiems kompensacijų rinkos verte turėsime sumokėti 32 milijardus litų. Tai pusantrų metų valstybės biudžetas. Kur tokiais projektais mus bando įstumti projektų autoriai? Apibendrindami siūlome: neparduoti valstybinės žemės tol, kol nebus užbaigtas žemės grąžinimas; baigus žemės grąžinimą žemės ūkio paskirties žemę išpirkti išperkamosios nuomos būdu (per 10-15 metų), taip turint galimybę įsitikinti, ar tikrai ši žemė bus naudojama pagal paskirtį; steigti Valstybinės žemės fondą tvarkančią instituciją. Dalis žemės, kaip strateginis valstybės objektas turi likti valstybės žinioje. Žemės reformai, žemės sklypų kontroliavimui parengti ir priimti žemės skolos lakštų įstatymą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!