LT   EN   RU  
2017 m. lapkričio 21 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žmogaus teisės
Žurnalisto Gintaro Visocko byla susidomėjo tarptautinė organizacija “Reporteriai be sienų”

2012-03-09 | Maždaug prieš mėnesį Vilniuje viešėjo žurnalistų teises ginačios tarptautinės organizacijos “Reporteriai be sienų” (Reporters without Borders) atstovas. Pagrindinis vizito į Vilnių tikslas – susitikti su baudžiamąja byla už žurnalistinę veiklą nuteistu žurnalistu Gintaru Visocku. “Reporteriai be sienų” darbuotojo ir portalą Slaptai.lt bei laikraštį “XXI amžius” atstovaujančio žurnalisto G.Visocko susitikimas užtruko keletą valandų. Kriminaliniu nusikaltėliu paverstam Lietuvos žurnalistui teko atsakyti į dešimtis klausimų. Svečias iš užsienio domėjosi viskuo, įskaitant ir konflikto su Lietuvos prezidento posto siekusiu generolu Česlovu Jezersku priežastis. Slaptai.lt savininkas G.Visockas pateikė savo nuomonę, kodėl demokratine valstybe tebelaikomoje Lietuvoje žurnalistai už savo profesinę veiklą vis dar persekiojami baudžiamąja tvarka ir tuo pačiu prilyginami kriminaliniams nusikaltėliams. Svečią iš užsienio domino ir Lietuvos teisėjų Valerijaus Paškevičiaus bei Stasio Lemežio sprendimas solidžia pinigine bauda žurnalistą bausti ne už tai, ką korespondentas konkrečiai parašė, o už tai, ką galbūt galėjo pamanyti statistinis Lietuvos rinkėjas ir skaitytojas. “Reporteriai be sienų” atstovas teiravosi, ar beveik 50-ies tūkst. litų baudos nepajėgiančiam sumokėti žurnalistui neteks sėdėti kalėjime, ar ši finansinė našta netrukdo šiandieninei portalo Slaptai.lt veiklai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žurnalisto Gintaro Visocko skundą nagrinės Strasbūro teismas

2012-03-01 | Niekad nemaniau, jog kada nors su savo valstybe teks bylinėtis Europos Žmogaus teisių teisme Strasbūre. Bylinėtis su savo valstybe – ne itin malonus užsiėmimas. Tačiau kitos išeities neturėjau. Lietuviškoji Temidė, įskaitant Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės, Vilniaus Apygardos ir Aukščiausiąjį teismus, pareiškė, jog teisėjas Valerij Paškevič, nagrinėjęs atsargos generolo Česlovo Jezersko privataus kaltinimo tvarka iškeltą man baudžiamąją bylą, nepadarė nė vienos klaidos. Ar tikrai čia nesama perlenkimų? Juk teisėjas V.Paškevič kriminaliniu nusikaltėliu, vertu solidžios piniginės baudos, mane pakrikštijo remdamasis ne konkrečiais kaltinimais, o iš kažkur ištraukta sąvoka apie “statistiniui skaitytojui ir rinkėjui primestą nuomonę”. Aukštesniųjų instancijų teisėjai, įskaitant ir Vilniaus apygardos teisėją Stasį Lemežį, šią nuostatą patvirtino. Taigi nuo šiol Lietuvoje baudžiant žurnalistus kriminalinėse bylose (kur viskas turi būti ypatingai tikslu) konkrečių kaltumo įrodymų nebereikia. Užtenka kaip vėzdu pamojuoti sąvoka apie kažkaip statistiniam skaitytojui ir rinkėjui primestą nuomonę. Be abejo, su tokia lietuviškosios Temidės traktuote taikstytis negalėjau. Kreipiausi į Strasbūrą. Šiandien jau turiu pranešimą, jog mano byla Strasbūro teisme bus nagrinėjama. Turiu net pareiškimo “Visockas prieš Lietuvą” numerį – 46231/11. Tačiau noriu pabrėžti: aš – ne prieš Lietuvą. Ir ne prieš visą lietuviškąją teisėsaugą.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Duokite mums valdžią... (2 dalis)

2010-07-29 | Kadangi šio laiško autorius nesutiko atvirai diskutuoti internetiniame diskusijų forume - todėl aš jo asmeninius duomenis nutylėsiu. Atsakydamas į šią žinomo Lietuvoje žmogaus kritiką noriu atkreipti jo dėmesį į tai, kad mozaikinė pasaulėžiūra labai primena pasaulio žemėlapį. Jeigu Jūs eidamas pėsčias ar važiuodamas automobiliu artėjate prie horizonto linijos - tai iš mokykloje išmoktų geografijos pamokų (žemėlapių studijavimo) visuomet žinote - jog už šiuo metu Jūsų matomos (ir atpažįstamos) pasaulio dalies - visuomet dar kas nors yra. Todėl kai aš remdamasis mozaikine pasaulėžiūra viešinu man žinomus ir mano susistemintus faktus - tai taip pat yra savotiška kelionė „link pasaulio pažinimo horizonto". Jeigu Jūs nesutinkate tuo „pažinimo keliu" keliauti kartu - tai dar visiškai nereiškia jog už „pažinimo horizonto" išvis nieko nėra, arba kad ten esantys daiktai bei reiškiniai tarpusavyje yra niekaip nesusieti. Prieš darant tokias skubotas ir neteisingas išvadas - derėtų pasidomėti pačiu Jūsų kritikuojamo mano straipsnio turiniu. Jame aš nuosekliai aiškinu - kaip ir kodėl „valdžią turinčiųjų" primetama kaleidoskopinė pasaulėžiūra žmonėms sukuria realias pasaulio tikrovės suvokimo deformacijas. Gerb. skaitytojai, apsigynę nuo oponento kritikos, mes galime pratęsti pokalbį apie tai - kodėl žmonės nesuvokia pasaulio sandaros tikrovės.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Duokite mums valdžią... (1 dalis)

2010-07-20 | Gyvename išties įdomiais laikais: kuo daugiau valdžią turintieji gerina mūsų gyvenimus - tuo labiau tie gyvenimai blogėja. Įdomiausia šio paradokso dalis yra tame - kad visiškai nesugebantys valdyti šalį „politikai" net nesuabejoja - jog šalies valdymas yra tik jų veiklos sritis, jų profesija. Vieniems „pasaulio gelbėtojams" beviltiškai susikompromitavus - tuoj atsiranda kiti ir reikalauja: „Duokite mums valdžią. Mes tai tikrai padarysime visuotinį gerbūvį". Kad įsitikinti, jog atėję į valdžią „politikai" nesiruošia nieko pozityvaus nuveikti - bet kuriam rinkėjui užtenka iš bet kurios politinės programos teksto išrinkti veiksmažodžius ir juos surašyti vienoje eilutėje. Perskaičiuos taps aišku, kad tai tik visiškai niekuo nepagrįstų „gerų norų" rinkinys. 1563 - 1618 metais gyvenęs anglas teologas J. Herbertas pirmasis pasakė, kad: „Gerais norais ir ketinimais pragaras perpildytas". Tačiau naivūs ir patiklūs posovietinės Lietuvos piliečiai už tokius tuščius pažadus kiekvienuose rinkimuose „politikams" eilinį kartą „duoda valdžią", pradeda garsiai garbinti naujuosius „drakonus" ir netrukus... tyliai keiksnoti blogą valdžią. Šiuo metu brautis į valdžią aktyviai ruošiasi net kelios eilinės „pažadukų" grupės. Tai mane ir paskatino parašyti šį straipsnį. Albertas Einšteinas yra taikliai pastebėjęs, kad: „nuolat daryti tą patį ir tikėtis jog gausis skirtingi rezultatai - yra neprotingo elgesio požymis". Šiame straipsnyje pasistengsiu argumentuotai išaiškinti tikrąsias tokio visuotinio Tautos „neprotingumo" priežastis. Kad nesusilaukčiau eilinio diplomuotų piliečių priekaištavimo - jog: straipsnis yra per ilgas - aš iš karto pareiškiu, kad šis straipsnis prašytas jo autoriui vadovaujantis mozaikine pasaulėžiūra. Apie žmonių turimas pasaulėžiūras išsamiai pakalbėsime šio straipsnio tekste.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Dėl žmogaus teisių gynėjų bandymo atšaukti Žmogaus Teisių Teismo teisėją

2010-01-31 | „Karšto komentaro" internetinėje svetainėje: www.hotcommentary.com perskaičiau ponų K. Nekvedavičiaus ir R. Nekrašo raginimą LR Seimo Žmogaus teisų komitetui dėl EŽTT teisėjos D. Jočienės atšaukimo iš pareigų: "Žmogaus teisių gynėjai ragina atšaukti Lietuvos atstovę EŽTT D. Jočienę". Perskaitęs - nusprendžiau Gerb. skaitytojams priminti teisėjos D. Jočienės požiūrį į tarptautinės teisės taikymą posovietinėje Lietuvoje ir tuo tikslu pakartotinai paviešinti dviejų ponios D. Jočienės ruoštų dokumentų tekstus. Iš tų dokumentų tekstų teisinės prasmės akivaizdžiai matosi, kad teisininkė D. Jočienė LR piliečių nuosavybės teisių klausimu turi išankstinę - su teise ir teisingumu nesuderinamą nuomonę. Ji tų dokumentų teisinį turinį pagrindžia „istoriniu faktu" - kurio tikrovėje iš viso nebuvo - kad: sovietinės okupacijos laikotarpyje buvo įvykdyta visuotinė ir vienalaikė visų LR piliečiams nuosavybės teise priklausiusių žemės valdų nacionalizacija. Aš su savo atstovaujamais žemės savininkais dar 1996 m., suradau originalius 1940-07-22 Liaudies Seimo Deklaracijos bei jos vykdymą reglamentuojančių poįstatyminių aktų tekstus ir įrodžiau - kad tokios visuotinės ir vienalaikės nacionalizacijos nebuvo. Todėl visiškai nereikia „teisiškai atkūrinėti" tai - kas niekuomet teisiškai nebuvo nutraukta. Tai reiškia, kad posovietinių "specialiųjų įstatymų" leidėjai ir jų vykdytojai atvirai apgaudinėja Tautą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kaip posovietinė „žemės reforma" atsiliepia šios reformos aukų gyvenimui

2009-06-29 | LR Valdžios ir valdymo institucijų pareigūnams neatsižvelgiant į teisėtų žemės savininkų protestus ir tuose protestuose pateikiamus juridiškai pagrįstus argumentus, įrodančius visišką prievartinį piliečių nekilnojamojo turto perskirstymo ekonominį ir teisinį nepagrįstumą - „žemės reforma" vadinamo proceso esmė išlieka nepakitusi: „Iš statistinio „Jono" atimti ir statistiniam „Petrui" atiduoti. Tačiau kaip nuo to - kad nenorintis pats užsidirbti lėšas nekilnojamam turtui įsigyti statistinis „Petras" naudojasi svetimo darbo produktu pagerėja bendras Lietuvos piliečių gyvenimo lygis - ir toliau lieka visiškai neaišku... Dėl posovietinėje LR gyvenimo norma tapusio piliečių nekilnojamojo turto „atėmimo" ir „suteikimo" - visuomenė dirbtinai skirstoma į dvi grupes: teisiškai nepagrįstai netenkančius nekilnojamojo turto ir teisiškai nepagrįstai gaunančius neuždirbtas vertybes. Tiems oponentams, kurie nekantrauja man priminti, kad yra ir trečioji piliečių grupė - neutralieji - siūlau kantriai skaityti toliau. Netrukus ir tai išsiaiškinsime. Pirmiausiai išsiaiškinkime posovietinių reformų poveikį savojo turto netekusiems piliečiams, kuriuos aš siūlau laikyti LR valdžios ir valdymo institucijų pareigūnų savivalės aukomis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Teisėta, bet neteisinga posovietinės Lietuvos teisė

2009-03-26 | Tai, kad 2008-12-24 E. Jurgelevičienės gautas dokumentas neįvardintas kaip teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis ir yra tik neįvardinto kanclerio pavaduotojos laiškas su atšviestu jos parašu leidžia suabejoti: ar tai tikrai yra oficiali Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija itin rimtos teisinės problemos sprendime? 2007-08-28 Elžbietos Jurgelevičienės „Pareiškime" EŽTT buvo argumentuotai skundžiamas Lietuvos valstybės vardu įvykdytas teisiškai nepagrįstų įstatymų priėmimas ir taikymas. Posovietinėje Lietuvoje tokiu būdu yra įteisinamos neteisėtos veikos - kurias prieš savo Tautą po Antrojo pasaulinio karo (II sovietinės okupacijos laikotarpyje) vykdė lietuviška sovietinė nomenklatūra - ir vykdomas tų veikų tęstinumas. 2007-08-28 Elžbietos Jurgelevičienės „Pareiškime" EŽTT skundžiami faktai yra tų neteisėtų veikų dalis. Tokias veikas Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 2006 m. rezoliucijoje Nr.1481 įvardijo „totalitarinių komunistinių režimų nusikaltimais". Todėl neįtikėtina - kad tokia rimta teisinė institucija kaip Europos Žmogaus Teisių Teismas - nereaguotų į Europos Sąjungoje vykdomą totalitarinio režimo nusikaltimų pasekmių įteisinimą ir tų nusikaltimų tęstinumą. Kad įsitikinti - jog E. Jurgelevičienės EŽTT apskųstus Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimus Lietuvos valdžios ir valdymo bei teisėsaugos institucijų pareigūnai tiktai įvykdė - užtenka susipažinti su profesionalaus teisės specialisto advokato Š. Vilčinsko surašyto „Kasacinio skundo" turiniu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuviškas šašlykas (ne valgytojams)

2007-09-10 | Žurnalistė Audra Čepauskaitė kalbino Norvegijos politologą Svenną Arne Lie, o pokalbį, pavadintą „Vaikščiojant po politinę dykumą, ji didėja", žiniasklaidai pateikė 2007 07 30 (lrt.lt). Kelerius metus Lietuvos politinę kultūrą tyrinėjantis Norvegijos politologas S.A.Lie teigia, jog Lietuvoje demokratija neveikia - partijos beveidės, o žiniasklaida atsistatydino. Politologo nuomone, tai nėra pereinamojo laikotarpio problema, o atsakomybė už krizės gilėjimą tenka pažiūrų neturintiems ir jokioms visuomenės grupėms neatstovaujantiems politikams, kuriantiems tuščias partijas. Politologas pažymi, kad Lietuvoje demokratijos nėra, nes nėra konkurencijos tarp idėjų ir interesų, politinės partijos jokiems visuomenės interesams neatstovauja, nes nėra partijų ginančių darbininkus bei ūkininkus, nėra partijos atstovaujančios krikščionims, tėra tik partijos, atstovaujančios partijos vadovo bei jį supančios aplinkos interesams. Pokalbis iš tikrųjų įdomus, nes politologo įžvalgos skatina sukrusti ne tik save valstybės vyrais ir politikais laikančius asmenis, bet ir visuomenę, kuri iš tikrųjų turėtų vykdyti politiką (valstybės reikalų tvarkymą), nes ji ir sudaro valstybės pamatą bei turinį. Skaitytojas suras minimą pokalbį internete, o šių eilučių autorius mūsų politinei padėčiai apibūdinti politologo įžvalgų šviesoje pasitelkia anekdotą iš pažįstamos nesenos praeities.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ką daryti, kad politika būtų gera?

2007-08-08 | Politiką, kaip ir daugelį reiškinių susijusių su valstybe, visuomenė įvairiai suvokia, nelaiko jos savastimi, nuo jos šalinasi, vengia arba į ją eina tam tikrų asmeninių ar grupuočių interesų vedama. Iš tikrųjų politika senovės Graikijoje ir kitur iki XVIII a. buvo laikoma mokslu apie valstybės valdymą. Kadangi politika neturi mokslui priskirtinų požymių, ji mokslu nelaikoma, tačiau mokymo objektu, siekiant visuomenę supažindinti su įvairiais valdymo būdais, valstybės valdymo sandara, gali ir privalo. Iš tikrųjų politika yra valstybinių institucijų, partinių ir nepartinių organizacijų bei atskirų asmenų siekiai ir veiksmai, nukreipti į valstybės reikalų tvarkymą. Į pagrindinį valstybės įstatymą - konstituciją, kokį valstybės reikalų tvarkymo būdą valstybė yra pasirinkusi, rašoma pirmuoju straipsniu, o kiti konstitucijos straipsniai aiškina, kaip tas pirmasis straipsnis realizuojamas. Žodis politika turi ir kitą, neigiamą prasmę, Tai maskuotas veikimas, išsisukinėjimas, turint ne valstybės reikalų tvarkymo, jos tvirtinimo, o kitus, net kenksmingus valstybei tikslus. Tokie reiškiniai tarpsta ir mūsų akyse, kai perkamais balsais stengiamasi pakliūti į valdžias, korupciniais veiksmais joje išsilaikyti ir turėti asmeninę ar klano naudą. Per keliolika nepriklausomybės metų tokių pavyzdžių buvo apstu: iškeltų per 200 bylų dėl kolūkių turto išgrobstymo numarinimas, žalingi valstybei „Pagirių šiltnamių" bei „Alitos" privatizavimai, šešėlinė ekonomika.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žemės reforma - žmonių pralaimėtas karas su valstybe?

2007-07-29 | Baigiantis Parlamento pavasario sesijai liepą Seime buvo balsuojama dėl 47 Seimo narių pasiūlymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar dabartinė žemės vertinimo metodika atitinka Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintus lygiateisiškumo, teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę ir lygiavertės kompensacijos principus. Šiai idėjai nepritarė svarstyme dalyvavę Seimo komitetai ir balsavimo metu šis pasiūlymas buvo atmestas, nes tai esą pakenktų Vyriausybės užmojui žūtbūt užbaigti žemės reformą iki 2007 m. Deja, darosi vis labiau akivaizdu, kad šis siekis sunkiai įgyvendinamas dėl daugelio įsisenėjusių reformos vykdymo problemų. Mano pasiūlyta priemonė - kreipimasis į Konstitucinį Teismą - galbūt galėjo laikinai sustabdyti ydingą žemės vertinimo procesą ir bent iš dalies ištaisyti ankstesnes politines klaidas. Piliečių skunduose nuolat akcentuojama, kad atkuriant nuosavybę į žemę ir pasirenkant kompensacijos būdą, valstybės institucijų nustatoma žemės kaina šimtus kartų skiriasi nuo realios vertės. Tai sudaro sąlygas valdininkų piktnaudžiavimams, auga žmonių nepasitenkinimas valstybės institucijų darbu. Pavyzdžiui, Kauno miesto Savanorių prospekte pagal nustatytą metodiką įvertinta pusės hektaro žemė esą kainuoja 3397 litus, nors iš realių sandorių matyti, kad vieno aro kaina šioje miesto teritorijoje - nuo 100 000 iki 200 000 litų. Todėl pagal metodiką apskaičiuojamos kompensacijos jokiu būdu nėra nei teisingos, nei lygiavertės.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!