LT   EN   RU  
2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Antanas Terleckas
Antanas Terleckas (Biografija)

2005-11-18 | Antanas Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Ignalinos rajone, Krivasalio kaime, mažažemio valstiečio šeimoje. Besimokydamas Linkmenų progimnazijoje, 1945 metais du mėnesius kalėjo Švenčionių kalėjime. Baigęs penkias klases, įstojo į Vilniaus prekybos technikumą. Baigęs technikumą, studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. 1954 - 1957 metais dirbo SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriuje kredito inspektoriumi, Vilniaus miesto valdybos viršininko pavaduotoju. Tuo pačiu metu mokėsi Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūroje. 1957 m. gruodžio 24 d. suimtas. Sibiro konclageriuose iškalėjo trejus metus. Sugrįžęs dirbo "Puntuko" gamykloje dispečeriu, vyr. ekonomistu, vyr. inžinieriumi. Nuo 1967 m. dirbo Vilniaus valgyklų treste. 1964 - 1969 metais Vilniaus universitete neakivaizdžiai studijavo istoriją. 1973 m. gegužės 24 d. vėl suimtas. Metus kalėjo Lukiškėse ir Vilniaus konclageryje. Sugrįžęs dirbo gaisrininku, durininku, darbininku. 1976 - 1977 metais buvo vienas iš pogrindinio leidinio "Laisvės šauklys" leidėjų. 1978 m. vasarą su bendraminčiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą. 1979 m. vasarą kartu su LLL nariais leido nelegalų leidinį "Vytis". 1988 m. redagavo 7 -ąjį ir 8 - ąjį "Vyčio" numerius.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Antanas Terleckas apie Vasario 16-ąją, iškraipomą istoriją ir dabarties pavojus Lietuvos valstybingumui

2003-02-14 | Knygoje “Lietuvos Laisvės Lygos kova už laisvę ir nepriklausomybę” A.Terleckas pateikia istorikų išvadas, kad kovą už Lietuvos nepriklausomybę pradėjo Lietuvos laisvės lyga (LLL), o ne Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Štai istorikas Česlovas Bauža knygoje “Lietuvos Sąjūdis ir valstybės idealų įgyvendinimas” rašo: “Kiek nelauktai brežneviniu speigmečiu 1979 m., kaip iššūkis visuotinei abejingumo atmosferai, buvo paskelbtas Baltijos tautų 45 atstovų memorandumas (…). Memorandumo nuostatomis Sąjūdžio teisės ekspertai ir politikai vadovavosi, atitinkamai ruošdami Nepriklausomybės atkūrimo dokumentų paketą”. Č.Bauža teigia, kad Memorandumas “Lietuvos visuomeninio gyvenimo atmosferoje buvo bene vienintelis ryškesnis tautinis savimonės blyksnis (…). Šis ir vėlesni LLL dokumentai per porą dešimtmečių kreipimųsi į užsienio valstybių ir TSRS vyriausybes dėl sovietinės okupacijos bei aneksijos padarinių panaikinimo pranoksta kitus disidentų bei savilaidos leidinius, niekada nepasiekusius tokios politinės minties brandumo”.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!