LT   EN   RU  
2017 m. lapkričio 23 d., ketvirtadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Atviras kodas
Atvirojo teksto programinės įrangos demonstraciniai pavyzdžiai

2003-03-20 | Pateiksime atvirojo teksto programinės įrangos pavyzdžius, kurie bus įtraukti į informavimo sistemos duomenų bazę.

Voratinklio (WWW) serveris Apache HTTP Server (http://www.apache.org/)

Duomenų bazė PostgreSQL (http://www.postgresql.org)

WWW serveris išplėtimų (Servlet) serveris Tomcat (http://jakarta.apache.org/)

WWW puslapių generavimo pagal šablonus biblioteka Velocity (http://jakarta.apache.org/)

Programų surinkimo įrankis Apache Ant (http://jakarta.apache.org/)

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Egzistuojančios atvirojo teksto programinės įrangos duomenų bazės

2003-03-20 | Visos programos pateikiamos suskirstytos į kategorijas. Atsidarius vieną iš kategorijų, galima peržiūrėti konkrečių programų sąrašą. Peržiūros metu programų sąrašą galima surūšiuoti pagal pavadinimą, atnaujinimo datą ar autorių. Taip pat galima peržiūrėti programas suskirstytas pagal veikimo aplinką, ieškoti norimos programos pagal nurodytą paieškos eilutę.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Atvirojo teksto programinės įrangos bibliografija

2003-03-20 | Atvirojo teksto programinės įrangos revoliucijos balsas
Open Sources. Voices from the Open Source Revolution. Rinkinys rašinių apie atvirojo teksto programinės įrangos judėjimą, jo pagrindinius „žaidėjus“. Katedra ir turgus.
The Cathedral & The Bazaar. Šioje knygoje aprašyti atvirojo teksto programinės įrangos judėjimo pasiekimai per paskutinius metus (1999-2000) bei kompiuterių industrijos bei informacijos verslo vystymosi tendencijos. Aprašomi atvirojo teksto programinės įrangos privalumai bei kelias į sėkmę.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Informacijos šaltiniai Internete

2003-03-20 | „O’Reilly and Associates“ specializuojasi knygų apie programinę įrangą atviruoju kodu leidyboje. Svetainėje galima surasti parduodamų knygų sąrašą, jų aprašymus, atsiliepimus bei vietoje jas užsisakyti. Dauguma knygų yra skirtos konkretiems produktams įvaldyti, pavyzdžiui, Perl, CVS, Apache. Tačiau galima surasti ir knygų, kurios yra pakankamai bendros ir aprašo patį atvirojo kodo judėjimą. Pateikiama atvirojo kodo bibliografija. Ji trumpai bus apžvelgta vėliau.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pagrindiniai atvirojo teksto programinės įrangos šaltiniai

2003-03-20 | Pagrindinis atvirojo kodo programinės įrangos šaltinis – Internetas. Čia galima surasti ne tik informaciją apie patį judėjimą, idėjas, istoriją, bet ir pačią programinę įrangą, karščiausias naujienas. Trumpai apžvelgsime populiariausias Internet svetaines.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pasisekę projektai bei galimos ateities vystymosi tendencijos

2003-03-20 | Galima būtų vardinti nemažai sėkmingų projektų, tačiau juos peržiūrint peršasi išvada, kad sėkmingiausi yra bendro naudojimo produktų projektai. Manoma, kad atvirojo teksto judėjimas sėkmingai ir toliau užims šią rinkos vietą. Be abejo, kad mes, kaip vartotojai, iš to tik laimėsime – bus didesnė konkurencija, gerės siūlomų produktų kokybė bei galimybės. Taip pat egzistuoja ir kita atvirojo teksto vystymosi tendencija. Siūloma senesnes komercines programas, kurios jau nebėra parduodamos, paskelbti atvirojo kodo programomis. Entuziastai galėtų jas patobulinti bei atnaujinti ar jų pagrindu sukurti naujus produktus. Pavyzdžiui, Džonas C. Dvorakas (John C. Dvorak; PC Magazine) siūlo IBM sukurtą operacinę sistemą OS/2 paskelbti, kaip atviro kodo programinę įrangą. Straipsnio autorius teigia, kad OS/2 branduolys yra ne prastesnis nei už Linux, nei už FreeBSD branduolį ir galėtų sėkmingai konkuruoti su Microsoft Windows XP, tačiau jį reiktų atnaujinti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kertiniai atvirojo kodo judėjimo momentai

2003-03-20 | 1968 m. buvo įkurtas ARPANET tinklas, Interneto pirmtakas. Nors ARPANET skirtas tyrinėtojams apsikeisti informacija apie projektus ir jų kodus, jis taip pat tampa programinės įrangos atviruoju kodu galimybių demonstravimo scena. 1969 m. Bell laboratorijų tyrinėtojas Kenas Tomsonas (Ken Thomson) parašo pirmąją Unix, daugiaveiksmės, skirtos daugeliui vartotojų operacinės sistemos versiją. Unix kodas buvo laisvai platinamas 8-ajame dešimtmetyje, greitai ši operacinė sistema tampa labai populiari universitetuose ir tyrimų laboratorijose. 1971 m. atvirojo kodo judėjimo pionierius Ričardas Stalmanas (Richard Stallman) prisijungia prie MIT grupės, kūrusios išimtinai nemokamą programinę įrangą. Sukūręs pirmąjį Emacs (1974-1976) teksto redaktorių, R. Stalmanas vėliau (1984) įkuria GNU projektą (sutrumpinimas iš „GNU's Not Unix“ - GNU nėra Unix), kuris vėliau paskatino nemokamos, Linux pagrįstos operacinės sistemos sukūrimą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Gamintojas

2003-03-20 | Gamintojas gaminantis vien tik nemokamą programinę įrangą tikrai ilgai neišsilaikys rinkoje – tol kol užteks vidinių resursų. Taigi, aptarsime, kada yra naudinga gaminti bei naudoti gamyboje atvirojo kodo programinę įrangą. Be abejo, atvirojo kodo produktų panaudojimas kuriant naujus produktus naudingas gamintojui. Pirmiausia, vien dėl to, kad galima mokytis iš kitų žmonių patirties, panaudoti ją savo tikslams. Tačiau prieš naudojant atvirojo kodo programų išeities tekstų fragmentus savo tikslams, reiktų atidžiai išstudijuoti licenciją, nes ne visos licencijos leidžia taip elgtis autoriaus kodu. Pati demokratiškiausia licencija šiuo atveju yra BSD, kuri leidžia tai daryti be apribojimų. Tad net Microsoft firma kurdama Windows 2000 bei Windows XP pasinaudojo FreeBSD sistemoje naudojamu TCP/IP steko realizavimu. Pasirodė, kad Bilo Džojaus (Bill Joy) sukurta TCP/IP steko realizacija yra geresnė nei ta, kurią galėjo sukurti 20 tūkstančių Microsoft programuotojų. Taip pat šiuo metu yra nemažai atvirojo kodo bibliotekų, kurios gali būti panaudotos kuriant naujus produktus (pavyzdys, Apache projekto subprojektai).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Užsakovas

2003-03-20 | Įsivaizduokime tokią situaciją: organizacija ruošia įvairius Internet sprendimus, organizacijos viduje yra vykdomas projektas - paskirstyto spausdinimo programinė įranga, kuris yra labai svarbus organizacijos vidinei veiklai, tačiau niekada nebus pateiktas rinkai, nes nesutampa su organizacijos verslo kryptimi. Šį projektą vykdo nedidelė grupelė žmonių. Kas bus, jei vieną dieną jie nuspręs pereiti į kitą darbą? Organizacijai gresia nemažai išlaidų, nes reiks apmokyti naujus darbuotojus, perimti pradėtus darbus. Situacija būtų visai kitokia, jei šis projektas būtų atvirojo kodo projektu. Tada tereiks surasti žmones, kurie domėjosi projektu ir iš jų tarpo pasamdyti naujus darbuotojus. Šiuo atveju nereiks išlaidų apmokymams bei pats darbų perėmimas bus sklandus. Kitas svarbus atvirojo kodo programų privalumas – jas galima naudoti laisvai, jų nevaržo legalumo klausimai. Naudojant daugelį komercinių programų reikia sekti, ar nepažeidžiamos licencijos kopijuojant ir naudojant programinę įrangą. Kartais toks sekimas gali pareikalauti nemažai pastangų bei papildomo darbo. Tačiau nesekti, ar nepažeidžiamos licencijų sąlygos negalima, nes sąlygų pažeidimas veda link baudžiamosios atsakomybės.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vartotojas

2003-03-20 | Matyt daugiausia privalumų iš atvirojo kodo programų gauna vartotojas ir tam yra tikrai ne viena priežastis. Pirmiausia, produkto įsigijimo kaina. Atvirojo teksto programos nemokamos ir laisvai dalinamos. Jų nevaržo legalumo klausimai, nereikia skaičiuoti instaliacijų bei kopijų skaičiaus. Be abejo, yra ir kita medalio pusė – programinės įrangos priežiūros ir aptarnavimo kaina, kuri paprastai būna didesnė nei komercinių produktų. Antra, kokybė ir stabilumas. Pakankamai seniai vystomi atvirojo kodo produktai yra gerai „nušlifuoti“ ir patikrinti daugelio entuziastų. Geriausias tokio produkto pavyzdys – Apache voratinklio (Web) serverio programinė įranga. Apache nieko nenusileidžia analogiškiems Microsoft bei Netscape kompanijų produktams. Tad renkantis atvirojo teksto programinę įrangą reiktų pasidomėti jos istorija, versijomis bei atsiliepimais.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!