LT   EN   RU  
2017 m. rugsėjo 24 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Aukštasis mokslas
Šiaulių apskrityje dirba 200-tai mokytojų, neturinčių aukštojo išsilavinimo

2009-06-16 | Šiaulių apskrityje dirba 200-tai mokytojų, neturinčių aukštojo išsilavinimo. Šiaulių miesto mokyklose 15 mokytojų turi tik vidurinį išsilavinimą, 14-ka - aukštesnįjį. Jei Seimas patvirtins Švietimo įstatymo pataisas, ateinantį rugsėjį mokytojai neturintys aukštojo mokslo, neteks darbo. Šiaulių universitete mokytojų kvalifikaciją kasmet įgyja daugiau nei 900 studentų. Tik nedidelė dalis įsidarbina ugdymo įstaigose. Jei Seimas patvirtins Švietimo įstatymo pataisą, neturintys aukštojo išsilavinimo asmenys, nebegalės dirbti mokyklose, todėl apie 30 laisvų darbo vietų Šiaulių miesto mokyklose turėtų atsirasti universitetų absolventams. Daugiau nei 20-ies metų darbo stažą turintys pedagogai sako, kad mokytojui aukštasis išsilavinimas - būtinas. Pagal įstatymo pataisą, mokykloje galėtų dirbti studijuojantys universitete, jei jiems iki baigimo liko metai. Neturintys aukštojo mokslo diplomo mokytojai, galės dirbti tik neformaliojo ugdymo srityje. Šiuo metu Šiaulių apskrityje dirba daugiau nei 200 mokytojų neturinčių aukštojo išsilavinimo. Šiaulių mieste jų beveik 30.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kas svarbiau darbdaviui: diplomas ar darbo patirtis?

2009-05-17 | Ką reikės veikti baigus studijas? Ar įgytas išsilavinimas ir gautas diplomas padės rasti gerą darbą ir užsitikrinti ateitį? Tokius klausimus dažnai užduoda aukštosiose mokyklose besimokantys studentai. Ir nors daugumoje siūlančių darbą skelbimų vienas pagrindinių reikalavimų yra aukštasis išsilavinimas, vieningos nuomonės dėl jo svarbos nėra. Požiūris į diplomą skiriasi ir tarp bestudijuojančių, ir tarp baigusių studijas jaunų specialistų bei darbą siūlančių vadovų. Į klausimą, ko iš jaunų specialistų tikisi darbdaviai, kas patraukia jų dėmesį skaitant pretendentų gyvenimo aprašymus atsakė darbo skelbimų tinklapio www.cv.lt ir personalo atrankos agentūros "Recruitment Associates" vadovas Arūnas Navickas. Vadovas teigė, kad galbūt ne tiek svarbu diplomo turėjimas ar neturėjimas, kiek išsilavinimas ir žinios atitinkamoje srityje: "Žinios ir išsilavinimas svarbus visų sričių specialistams. Galbūt griežtesnius reikalavimus kelia inžinerijos, statybos sričių kompanijos". Paklausus ar atsižvelgiama į tai, kokį mokslinį laipsnį turi pretendentas, sulaukėme gana dviprasmiško atsakymo: "Diplomas niekada negarantuoja, kad su daktaro laipsniu bus geresnis kandidatas nei su bakalauru, kadangi dar labai svarbu ne tik žinios, bet ir žmogus, kaip asmenybė su savo asmeninėmis savybėmis. Be abejo, aukštenis išsilavinimas yra nemažas privalumas", - dėstė vadovas. Apklausus studentus paaiškėjo, kad darbo patirtis yra svarbiau už aukštąjį išsilavinimą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ar reikia baigti aukštąją mokyklą, kad taptum programuotoju?

2009-04-14 | Ką reikia daryti, norint rasti gerą darbą? Daug mokytis, taip sako dažnai mūsų tėvai. Reikia gerai mokytis mokykloje, po to pabaigti universitetą, o tada jau ir apie gerą darbą galima pagalvoti. Bet realybė yra kitokia - darbo prireikia dažnai jau studijų metu, jei ne mokykloje. O jeigu nepasisekė įstoti, kas tada, gyvenimas baigtas? Norėčiau su jumis pasidalinti patirtimi iš savo profesinės srities - tai yra programavimas ir tinklapių kūrimas. Ar būtinai reikia baigti universitetą ir kiek svarbus yra aukštojo mokslo diplomas būsimam programuotojui? Pradėkime nuo to, kad pats esu baigęs vidurinę su pagyrimu, o po to baigiau VU programų sistemų bakalauro studijas, taigi žinau, ką reiškia mokytis ir studijuoti. Bet taipogi žinau, kad iš universitete duotų žinių man prireikė iš tikrųjų labai nedaug. Bet apie viską iš eilės. Kad noriu būti būtent programuotoju ir tinklapių kūrėju, pajaučiau dar 11 klasėje, tada net kompiuterio namie neturėjau. Tad pradėjau dažniau lankytis mokyklos informatikos kabinete ir domėtis viskuo, kas susiję su IT. Turėjau labai gerą informatikos mokytoją, kuris pats dažnai pasilikdavo po pamokų, būtent ten ir prasidėjo mano mokslai. Pradžioje Paskalis, informatikos olimpiados (apie tai esu parašęs atskirą straipsnį), po to Delphi, pirmieji taikomųjų programų bandymai, tada HTML, mokyklos tinklapio kūrimas (dabar jau seniai mirusi versija). Ir visa tai per paskutinius du mokyklos metus. Turėjau daug noro mokytis, nes žinojau, kad tai yra perspektyvu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

LSAS: stabdomas valstybinių paskolų dalijimas grėsmingai sunkins studentų finansinę padėtį

2009-02-25 | Lietuvos studentų atstovybių sąjunga reiškia susirūpinimą, jog iki šiol nėra paskirstytos lėšos studentų valstybinėms paskoloms. LSAS duomenimis, Švietimo ir mokslo ministras dar vasario pradžioje turėjo patvirtinti lėšų sumas, skiriamas paskoloms. LSAS yra nesuprantama, kodėl daugiau nei dvi savaites delsiama patvirtinti reikiamas lėšas. Esant tokiai situacijai, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas negali skirstyti lėšų aukštosioms mokykloms, todėl aukštosios mokyklos negali atsakyti studentams, kuriems iš jų ir kokio dydžio bus sutektos paskolos. Todėl LSAS prognozuoja, kad paskolų išdavimas vėluos, studentams nebus užtikrinta teisė laiku gauti valstybės paramą, o jų finansinė situacija gali ženkliai pablogėti. „Susidariusi situacija, kai nesilaikoma paskolų išdavimo terminų sunkiai atsilieps daliai studentų, kurie neturi kito finansų šaltinio bent dalinėms savo pragyvenimo išlaidoms padengti. Studentai kas mėnesį neišvengiamai turi apgyvendinimo ir transporto, maitinimosi bei kitų išlaidų, kurios, mūsų šalyje, deja, nėra mažos“, - komentuoja LSAS socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorius Arūnas Mark. A.Mark teigia, jog susiklosčius dabartinei situacijai ir skubiai nesiimant veiksmų problemai spręsti, studentai, kuriems pinigų reikia jau dabar, paskolas geriausiu atveju gaus besibaigiant pavasario sesijai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pristatoma pirmoji Lietuvoje trumpesnė bakalauro studijų programa

2009-02-17 | ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pristato naują tarpdisciplininę bakalauro studijų programą anglų kalba Tarptautinis verslas ir komunikacija. Tai pirmoji Lietuvoje studijų programa, leidžianti vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnį įgyti per 3,5 metų laikotarpį ir taip priartinanti Lietuvos aukštąjį mokslą prie Bolonijos proceso standartų. Plačiau programa bus pristatyta vasario 19-21 d. vyksiančioje parodoje "Mokymasis. Studijos. Karjera 2009". "Lietuva yra ratifikavusi Bolonijos konvenciją, pagal kurią universitetinės bakalauro studijos turėtų trukti vidutiniškai trejus metus. Nusprendėme ilgiau nelaukti ir pirmieji žengti žingsnį arčiau Vakarų Europos studijų standartų, – sprendimą dėl naujos programos komentuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas doc. dr. Nerijus Mačiulis. – Be to, šios studijos išsiskirs ne tik savo trukme, bet ir metodais, studentų mainų galimybėmis ir programos turiniu, orientuotu į analitiškai ir globaliai mąstyti siekiančius studentus". Dekano teigimu, bus siekiama, kad visi pasirinkę šią programą bent dalį laiko praleistų užsienyje viename iš ISM universitetų-partnerių arba tarptautinėje ERASMUS praktikoje. Pasak universiteto atstovo, norima, kad programos intensyvumas ir jos suteikiamos galimybės leistų studentams anksčiau pradėti kaupti darbo patirtį ir sparčiau kopti karjeros laiptais. Be to, baigus tokią programą, magistro laipsnį taip pat bus galima įgyti greičiau – per pusantrų metų laikotarpį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Galimoms aukštųjų mokyklų aferoms ištirti reikalaujama valstybinio audito

2007-11-06 | Šalyje reikalaujama atlikti valstybinį aštuonių universitetinių aukštųjų mokyklų auditą, kuriuo būtų nustatyta, ar studentų stipendijoms skirtos valstybės lėšos šiais metais buvo panaudotos tinkamai. Dėl tokio pobūdžio audito inicijavimo vakar, lapkričio 5 d., Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kreipėsi į LR Seimo pirmininką V. Muntianą, LR Seimo pirmininko pavaduotoją G. Steponavičių bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Domarką. Pagal galiojančius teisės aktus pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą gali Seimas savo nutarimu. "Turime pagrindo įtarti, kad šiais metais daugiau nei trys milijonai litų studentų stipendijoms skirtų lėšų buvo perskirstyta kitoms su studentų parama nesusijusioms programoms finansuoti pažeidžiant valstybės teisės aktus bei studentų interesus. Tai primena prieš keletą metų susiklosčiusią situaciją, kuomet panašiu būdų iš studentų rėmimo programų aukštosios mokyklos savavališkai išėmė daugiau nei šešiolika milijonų litų. Tokie veiksmai laikytini aferomis, žeminančiomis aukštųjų mokyklų vardą ir pažeidžiančiomis teisėtus studentų lūkesčius", - teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis. LSS duomenimis, galimai vengiant būtino Studentų savivaldų pritarimo, šiais metais aštuonios universitetinės aukštosios mokyklos iš studentų paramai skirtos programos "Studentų rėmimas" perkėlė lėšas į žymiai platesnėms reikmėms skirtą programą "Aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas". Vienos dažniausių pastarosios programos finansavimo krypčių - aukštųjų mokyklų administracinių ir ūkinių funkcijų užtikrinimas, infrastruktūros gerinimas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Diplominio darbo gynimo ypatumai Lietuvos universitete

2007-07-03 | Ką tik praūžė Lietuvoje dar viena diplominių darbų gynimo banga į pasaulį paleidusi tūkstančius jaunųjų mokslininkų ir šiaip intelektualiųjų specialistų, nors teoriškai universiteto paskirtis ruošti tik mokslininkus. Vieni jų kels Lietuvos ūkį, brandins visuomenę, treti - kels aukštojo mokslo lygį toliau kopdami aukštojo mokslo pakopomis, tačiau daugelis kels kitų valstybių ūkius ar studijuos užsienyje. Ir ne be priežasties. Šią vasarą Vytauto Didžiojo Universitetas eilinį kartą organizavo tarptautinių santykių ir diplomatijos programos magistrinių darbų gynimus. Viešieji gynimai nesusilaukė didesnio nei visuomenės, nei pačio instituto personalo dėmesio. Didelėje auditorijoje be komisijos ir besiginančiųjų pasirodydavo vos vienas kitas kažkuo su institutu susijęs veidas. Tokia atmosfera asocijuojasi su vykusiais komunistų partijos plenumais, kai jų eiga ir baigtis būdavo užprogramuota ir visiškai aiški bei banaliai nuobodi. Tokioje padėtyje atsidūrusi vertinimo komisija pasijunta visagalė, nes nėra jokios kritinės masės, kuri galėtų kontroliuoti komisijos darbo kokybę. Labai nemaloniai nustebino pats gynimo procesas. Pristačius savo atliktą tyrimą sekė oponento recenzija. Atrodo viskas kaip ir turėtų būti. Tačiau esminė gynimo dalis (pabrėžiu - gynimo) - diskusija pasibaigia neprasidėjus. Bandydamas atsakyti į oponento kritiką, išdėstyti savus argumentus ir taip iškeldamas problemą į aukštesnį auditorijos lygį tarsi atsitrenki į sieną.

Lankomumo reitingasKomentarų: 4

plačiau >>

Valstybė studentams paskolins beveik 9,5 mln. litų

2006-08-28 | Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas kviečia studentus teikti paraiškas paskoloms gauti. Šį rudenį pasirengta suteikti studentams paskolų beveik už 9,5 mln. Lt. Lėšų studentų paskoloms kasmet daugėja, nes be lėšų, gaunamų iš biudžeto, naujoms paskoloms išmokėti jau yra panaudojamos ir grąžinamų paskolų lėšos. Nuo 1998 m. iš viso valstybė studentų paskoloms skyrė daugiau nei 100 mln. Lt. Dr. Sigitas Renčys, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius, sako, kad studentai pastaraisiais metais gauna vis didesnes paskolas: "Prieš trejus metus vidutinė paskolos suma vienam studentui buvo 1.000-2.000 Lt, o šiemet - 3.000 Lt". Studentas galės gauti tris paskolas – studijų įmokoms mokėti (iki 500 Lt per semestrą), dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis ir susitarimus (iki 4.500 Lt už semestrą) ir gyvenimo išlaidoms (iki 4.500 Lt per metus). Bendra paskolų suma studijų įmokoms siekia 1 mln. Lt, dalinėms studijoms užsienyje – 0,473 mln. Lt. Daugiausia lėšų – 8 mln. Lt – ketinama skirti studentų gyvenimo išlaidoms. Pirmenybė gauti pastarojo tipo paskolas yra teikiama pirmojo kurso studentams, tačiau konkurse kviečiami dalyvauti ir vyresnių kursų studentai. "Pavasarinio konkurso metu net pusė aukštųjų mokyklų neišskirstė visos paskoloms skirtos sumos", – užsimena dr. Renčys, ragindamas visus studentus teikti paraiškas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Išnagrinėtas Lietuvos karaimo skundas dėl užsienyje gauto diplomo pripažinimo

2006-04-17 | Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje išnagrinėtas skundas dėl nevienodo Lietuvos Respublikos piliečių traktavimo. Pareiškėjas (gimęs ir užaugęs Lietuvoje karaimas, Lietuvos Respublikos pilietis) kreipėsi dėl to, kad Studijų kokybės centre iš jo reikalauta sumokėti 70 Lt. valstybinę rinkliavą užsienyje įgyto aukštojo mokslo diplomui pripažinti Lietuvoje, kai tuo tarpu lietuviams ir lietuvių kilmės asmenims tokio mokesčio nereikia mokėti. Tyrimo metu nustatyta, kad ir anksčiau buvo pavienių asmenų, atsidūrusių panašioje situacijoje. Studijų kokybės vertinimo centras aiškina, kad rinkliava renkama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintais dokumentais: Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatais bei Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo taisyklėmis. Švietimo ir mokslo ministerija tarnybą informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo" 4.473 punkte įtvirtintoje nuostatoje, suteikiančioje valstybės rinkliavos lengvatą, įsivėlė klaida dėl lietuvių kilmės užsieniečio sąvokos apibrėžimo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

FiDi efektas tarybiniais laikais buvo stipresnis

2006-04-11 | Pirmąjį balandžio šeštadienį jau 38 kartą Vilniuje nugriaudėjo FiDi efektas. Nuo ankstyvo būsimieji ir esamieji Vilniaus universiteto fizikai rinkosi į „Fizlendą“ Saulėtekyje, kur vyko įvairios atrakcijos. Pirmojo alaus bokalo efektas studentus tikriausiai paveikė kaip reikiant - tradiciškai vykstant pas filologes, Dinas Zauras „nesusivaldė“ ir įvažiavo į gatvėje stovintį automobilį, gerokai jį aplamdydamas. Lietus ir apniukęs dangus nesutrukdė linksmintis, bet fizikai veteranai teigė, kad tarybiniais laikais studentai labiau norėjo švęsti šią šventę. Nieko nelaukę būsimieji mokslininkai ėmėsi darbo - šventės dalyviams siūlė išmėginti Forerio efektą, pirmojo bokalo reiškinį ir daugybę kitų keistų mokslinių eksperimentų. Renginyje netrūko ir paslaptingų stebėtojų - ne kartą patyrę pirmojo bokalo efektą, „Fizlende“ stoviniuojantys trečiakursiai drąsiai gurkšnojo alų. „Šiai šventei ruošėmės pakankamai - net tris paras gėrėm. Ir dar iki pirmadienio gersim“, - sakė būsimieji fizikai. Atskirame vagonėlyje rinkęsi FiDi veteranai taip pat bandė dar kartą patvirtinti bokalo efekto rezultatus, o prie alaus dalijosi prisiminimais apie tarybiniais laikais rengiamą FiDi. „Mūsų laikais idėjinis lygis buvo didesnis. Dabar viskas duota, o mūsų laikais ir be pinigų suorganizuodavome FiDi dienas. Be to, pas mus į organizacinį komitetą daugiau susirinkdavo, negu dabar į patį renginį“, - purkštavo veteranai. Prie pastarųjų prisijungė ir VU fizikos fakulteto dekanas Jūras Banys. „Kiekviena FIDI šventė išskirtinė. Šįkart išskirtinė blogu oru, tačiau fizikai problemų neturi, jie turi tik iššūkius, taigi čia ir yra iššūkis. Fizikai moka pasilinksminti. Tik nefotografuokite manęs su alaus bokalu“, - šypsojosi savo studentų rengiamose rungtyse nepanoręs dalyvauti dekanas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!