LT   EN   RU  
2017 m. lapkričio 25 d., šeštadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Ekologija
Ne viskas žalia kas žaliuoja

2009-04-30 | Būti žaliu Lietuvoje dabar madinga. Nors pas mus vis dar yra klausimų dėl pačios ekologiškumo sąvokos, o stipraus žaliojo judėjimo kaip ir nėra, jau atsiranda veikėjų, darančių pinigus prisidengiant gerais norais. Pora paprastų pavyzdžių: Žaliojikarta.draugas.lt, kaip rašoma jų svetainėje, yra „pirmoji Lietuvoje jaunimo jungtinė iniciatyva, vienijanti tuos, kurie tiki, kad pradėti tvarkyti pasaulį reikia nuo savęs. "Žalioji karta" siekia pažangos aplinkosaugos srityje per švietimą ir visuomenės sąmoningumo ugdymą. Remiantis pasauliniais pavyzdžiais, siekiama sudominti Lietuvos jaunimą ekologinėmis temomis ir taip pažadinti likusios visuomenės dalies savimonę. " Puiku, ane? Taip - kol kas viskas atrodo gerai. Pasižiūrime tada jų svetainę kiek atidžiau - matome, kad orientuojamasi į jaunimą, daugiausiai į paaglius iki 18 metų: lengvas, žaismingas stilius, tūkstančiai narių nuo 6 (!) iki 18 metų... Bet ką taip ryškiai ir atvirai mato jaunieji internautai šioje „jaunimo sąmoningumą" propaguojančioje svetainėje? Hm... alkoholio reklamą! Jei taip yra „ugdomi" žaliai nusiteikę berniukai ir mergaitės, nieko nuostabaus, kad vietoje „žalios kartos" išauga stiprų potraukį alui turintys potencialūs viešosios tvarkos pažeidėjai. Jei alkoholis oficialiai nėra parduodamas asmenims iki 18 metų, kodėl Internetu jaunimas vis tik YRA skatinamas jį pirkti? Tikiuosi, į šį klausimą artimiausiu metu man atsakys atitinkamos tarnybos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Naujas ekologiškų produktų centras Lietuvoje (Vilniuje)

2009-04-22 | Vilniuje, Vito Gerulaičio g. 1. „Alfa" verslo centre (prie Siemens arenos) įsikūrė didžiausias ekologiškų prekių centras. Tiek plotu, tiek asortimentu. Dvi ekologiškų prekių parduotuvės: „Holos" ir „Rasakila" nusprendė kartu sukurti vietą, kur klientai galėtų vienoje vietoje rasti didžiausią pasirinkimą kokybiškų ekologiškų prekių. „Svarbiausia buvo patogi susisiekimui vieta, geras privažiavimas, didelė automobilių aikštelė. Visa tai radome prie „Siemens" arenos naujajame „Alfa" verslo centre" - teigia dėl bendro tikslo susivieniję ekologiškų parduotuvių „Rasakila" ir „Holos" vadovai. Tai jau antra „Holos" parduotuvė, tęsianti pirmosios parduotuvėlės Užupyje tradicijas. „Mes turime gausų būrį mumis pasitikinčių klientų ir branginame savo reputaciją, todėl prekiaujame tik labai kokybiškais, sertifikuotais ir pirmaujančiais Europoje prekybiniais ženklais kaip Weleda, Sonett, Urtekram ar Naturata. Biodinaminiai, „Demeter" sertifikuoti maisto produktai yra mūsų specifika ir nepabijosiu pavadinti mūsų ekspertais šioje srityje" - sako Vytis Kondreckas, „Holos" parduotuvės vadovas. Nuo rudens parduotuvėje „Holos" žadama papildyti asortimentą šviežiais lietuviškais produktais: duona, pieno produktais ir vaisiais bei daržovėmis. „Rasakila" - pirmoji parduotuvė Lietuvoje pradėjusi prekiauti kokybiškais sertifikuotais ekologiškais drabužiais, patalyne, žaislais bei medžiaginėmis sauskelnėmis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Svarbiausia ekologijoje – sveikas protas

2009-03-22 | Ką reikėtų laikyti ekologiškumu? Ar tai, kas natūralu, sveikiau žmogui ar tai, kas mažiau kenkia gamtai, aplinkai? Pavyzdžiui, jei perki odinius batus, natūralaus medžio baldus, ar gali teigti, kad elgiesi ekologiškai? Ar reikėtų atsisakyti chemijos, sintetikos? Tai siauroji „ekologiškumo samprata". Iš tikrųjų ne produktų „chemiškumas" ir „sintetiškumas" yra ekologinius kriterijus nusakantys epitetai, jie nėra absoliutūs. Pavyzdžiui, jūsų minėta oda išgaunama ne ekologiškai, o diriant gyvūnus. Natūralaus medžio baldai, priešingai, gali būti ekologiški, jei jie neprisodrinti kenksmingų klijų bei lakų, o mediena atkeliavusi iš atsinaujinančios miškininkystės ūkio. Pirmiausia reikėtų persvarstyti sąvoką, nuo kurios pradedate klausimą - „perki", nes vartotojiškumas yra viena didžiausių ekologinių problemų ir priežasčių. Apibendrinant - kviečiu pirmiausia susitelkti ties „neteršimu į išorę", t.y., nekenkti gamtai ir aplinkai, kitiems, o tik paskui žiūrėti savo skrandžio ir odos reikalų. Asmeniškai man svarbiau, kad nesuvažinėjau savo džipu, kurio neturiu ir neturėsiu, paskutinės Lietuvos lūšies, negu kokio ekologiškumo sūrelį valgiau per pusryčius. Ar ekonominis sunkmetis nenurėš Lietuvoje želiančių pirmųjų ekologiškumo želmenų? Ar ekologiškoms prekėms yra taikomos kokios nors lengvatos, o gal priešingai? Juk šios prekės pastaruoju metu brango. Ar kiekvienam piliečiui, norinčiam gyventi sveikiau ir mažiau teršti, ekologinė produkcija įkandama?

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Ekonomika ir ekologija

2009-03-13 | Prasidėjus finansų krizei ekonomistai pradėjo skleisti gandus, jog sunkiu finansiniu laikotarpiu ekologiškų produktų bus perkama mažiau. Jų pasisakymus galėjome pamatyti spaudoje. Atrodo logiška - parduotuvėse ekologiški produktai kainuoja brangiau, sunkmečiu žmonės pradeda taupyti ir nebeperka brangių produktų, o renkasi pigesnius. Ekonaujienų redakcija pasiteiravo keleto ekologiškas prekes pardavinėjančių įmonių ar jos jaučia finansinę krizę ar pirkimai sumažėjo? Atsakymas buvo vienbalsis: "ne". Ekologiškų prekių paklausa nesumažėjo. Ekonomistai suklydo. Kodėl? Galbūt ekonomistai neįvertino ekologiškų prekių išskirtinumo? Jeigu tai būtų paprastos prabangos prekės, tai joms galiotų ekonomistų peršami dėsniai, tačiau nesumažėjusi paklausa rodo, jog tai nėra vien tuščia ir nereikalinga prekė. Ekologiškų produktų žmogui gyvybiškai reikia. Kodėl? Pirmas dalykas, kuo ekologiškos prekės skiriasi nuo kitų yra jų švarumas ir sveikumas. Jei žmogus pirko paprastus skalbimo miltelius ir jie jam sukeldavo alergiją, jo vaikus išberdavo, o pradėjus vartoti ekologiškus odos dirginimas ir alergijos dingo, tai net ir sunkmečiu pirkėjas neatsisakys mokėti daugiau ir tikrai negrįš prie nepatogumus sukeliančių produktų. Antras dalykas, kaip įsitikino daugelis vartojusių ekologiškus maisto produktus, jie yra skanesni. Jeigu kalba eitų apie paprastus produktus, pavyzdžiui, pyragaitis su sezamo sėklomis už litą ar tas pats pyragaitis už 2 litus, tai žmogus sunkmečiu rinktųsi pigesnį variantą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ekologiškoms idėjoms būtina sklaida

2009-02-25 | Ekologija ir ekologiškas gyvenimo būdas - dažna pokalbių, žiniasklaidos ir mėgėjų gvildenama tema. Daugelis kaltina ekologija susirūpinusius žmones mados vaikymusi ir tame dalis tiesos yra. Tačiau apie tai kas svarbu, turi būti kalbama. Privalu didinti visuomenės supratimą ir vesti ją prie teisingo kelio. Prie mūsų planetos, mūsų visų namų išsaugojimo. Tekstas internete dažnam gali pasirodyti nuobodi ir sausa informacija. Tačiau už jos slypi labai svarbūs ir esmingi dalykai. Ekologija, atliekų rūšiavimas, ekologiniai ūkiai, ekologiškas maistas, ekologinė kosmetika tai žodžiai. Daugeliui jie gali pasirodyti paprasčiausiu snobizmu, bet akivaizdu, kad tai kas yra kilę iš gamtos yra svarbu, sveika visiems. Daugiau, už šių sąvokų slepiasi tai, kas yra būtina mūsų planetai. Užsienyje praktiškai žino ir turi savo požiūrį į ekologiją. Jie gali pritarti šioms idėjoms arba ne, bet apie tai jie turi labai daug informacijos. Lietuvoje, nors yra šaltinių rašančių apie ekologines idėjas, tačiau jų nėra pakankamai, dėl ko ekologinės lietuviškos informacijos pasiekiamumas žmonėms tampa gana ribotu. O tai yra labai blogai, nes kiekvienas prarastas žmogus, kiekviena prarasta diena kenkia mūsų žemei. Neturėdami pakankamai informacijos, lietuviai ir toliau niokoja gamtą, darydami žalą žemei, savo tautiečiams, kaimynams ir sau. Ir tai jie daro ne specialiai, o dėl savo nežinojimo. Negalima dėl jų elgesio kaltinti tik šių žmonių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Aplinkos ministrai vienbalsiai sutarė dėl „Žalios Ekonomikos“ kūrimo

2009-02-20 | Nairobyje, Kenijoje, 5 dienas vykusiame Pasaulio aplinkos ministrų forume, kuriame dalyvavo ir Lietuvos aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, buvo sutarta dėl globalių ekologinių problemų, kaip gyvsidabrio paplitimas, biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimas, sprendimo. Daugiau nei 140 valstybių atstovai vienbalsiai sutiko pradėti derybas dėl tarptautinės sutarties gyvsidabrio klausimu. Tokiu būdu bus siekiama spręsti globalių gyvsidabrio, kuris kelia pavojų šimtų milijonų žmonių sveikatai, emisijų mažinimą. Achimas Steineris, JT Aplinkos programos (JTAP) generalinis direktorius, teigė: „JTAP septynerius metus koordinuoja ir prisideda prie intensyvių mokslininkų ir politikų diskusijų, kaip geriausiai tvarkytis su gyvsidabrio keliamomis problemomis. Šiandien pasaulio aplinkos ministrai, remdamiesi daugybę faktų ir pasirinkimų variantų, nusprendė, jog reikia nustoti kalbėti ir pagaliau imtis veiksmų." Siekiant tvarkytis su gyvsidabrio keliamomis problemomis, JT narės įsipareigos didinti pasaulio valstybių galimybes saugiai sandėliuoti gyvsidabrio atsargas, mažinti gyvsidabrio tiekimą iš sunkiųjų metalų kasyklų, didinti sąmoningumą dėl šio metalo pavojų, sumažinti gyvsidabrio naudojimą įvairių produktų, pvz. termometrų, aukšto intensyvumo lempų, tam tikros rūšies popieriaus ir plastiko gamyboje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žmonės nori ekologiškų produktų

2009-01-21 | Šiandien prasidėjęs projektas maloniai stebino ne tik savivaldybės vadovus, tačiau ir paprastus žmonės. Tiek savivaldybės vadovai, tiek į renginį susirinkę žurnalistai stebėjosi šio turgelio sėkme. Prie specialiai prekybai pritaikytų automobilių susidarė eilės. Tarp pirkėjų buvo įvairių žmonių - tiek jaunuolių, tiek vyresnio amžiaus žmonių, kurie ekologiškų produktų gerbėjų argumentams dažniausiai yra kurti. Tačiau, matyt, šiuos į turgelį atviliojo ne ekologinių produktų toleravimas, o tiesiog galimybė įsigyti vaisių, daržovių ir kitų ekologinių prekių pigiau nei prekybos centruose. „Geriau mūsų pinigėlius pasiima tie, kurie patys lieja prakaitą, triūsia, augina produktus, nei juos paliksime prekybos centruose už perpardavinėjimą", - sakė viena pirkėja. Prekeiviai neslėpė to, kad tokie turgeliai yra reali parama ūkininkams. Nors ekologiški produktai yra itin populiarus užsienio šalyse, Lietuvoje šie produktai tiek daug dėmesio nesulaukia. Daugelis specialistų teigia, kad ekologiški produktai, tai gerai begyvenančių šalių gyventojų užgaida. Tačiau, regis, Vilniuje didelio populiarumo sulaukęs mobilus turgelis paneigia šią teoriją. Kita vertus, produktai mobiliajam turgelyje buvo parduodami gana pigiai. Kainos, lyginant su didžiųjų prekybos centrų kainomis, buvo panašios, o kartais net mažesnės. Tuo tarpu prekybos centruose ekologiški produktai dažniausiai parduodami kur kas didesnėmis nei įprasta kainomis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Padėkime Žemei - padėkime sau

2009-01-08 | Žemė - žmonių planeta. Ji mūsų ir lopšys, ir rūmai, ir visa tai, kas už horizonto. Rūpintis ja, vadinasi, pagal galimybes rūpintis visur ir visada tuo, kas priklauso mums visiems ir tuo, kas supa vien tave. Žemei, planetos išlikimui grasina klimato atšilimas, kelia pavojų energijos resursų besaikis naudojimas, ekologinės problemos. Per 100 amžių Žemės temperatūra pakilo vienu laipsniu. Tiek pat Europoje - per vieną XX amžių. Ledynai tirpsta rekordiniu greičiu, dėl to kyla jūros vandens lygis, dažnėja audros ir potvyniai. Ir tai tik pradžia. Numatoma, kad XXI amžiuje temperatūra dar kils 2-7 laipsniais. Pasekmės būtų tragiškos. Dėl klimato atšilimo jau šiandien du milijardai žmonių gyvena regionuose, kuriuose trūksta vandens. 2025 metais jų bus virš 5 milijardų. Dėl besaikio gamtos turtų naudojimo nuolat daugėja badaujančių žmonių, ateityje šimtams milijonų grės bado mirtis. Visa tai gali sukelti didžiulius migracijos srautus, skatinti visuomenės ir politikos radikalėjimą, aštrius konfliktus dėl senkančių išteklių. Todėl Europos Sąjunga skelbia: didžiausia grėsmė žmonijai - ne terorizmas, ne branduolinis ginklas ir jo plitimas, ne žiaurūs karai, drebinantys pasaulį, o klimato kaita! Ji palies kiekvieną žmogų, gyvenantį visose pasaulio valstybėse, kiekviename kontinente. Tik kartu mes galime sustabdyti klimato kaitą. Tai mes, žmonės, keliame klimato pokyčius, nuodijame gamtą, gyvūnus ir save, grėsmingai didiname šiltnamio efektą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ekologai perspėja: ekokrizė pragaištingesnė už ekonominę krizę

2009-01-07 | Pasaulį apėmusi ekonominė krizė yra niekai, palyginti su tuo, kas laukia žmonijos dėl gresiančios ekologinės krizės. Jei nesumažinsime vartojimo, Žemės gyventojams papildomai prireiks naujos planetos jau 2030-aisiais, perspėjama ekologijos ekspertų parengtoje naujausioje ataskaitoje "Gyvoji planeta". Pasaulio laukinės gamtos fondo, organizacijos "Global footprint network" bei Londono zoologų draugijos bendrame pranešime konstatuojama, kad dabar žmonija sunaudoja 30 procentų daugiau Žemės resursų, nei galima. Ekosistemos nespėja atsinaujinti. Jei tokios didžiulio vystymosi ir vartojimo tendencijos išliks, žmonijai teks papildomai ieškoti naujos gyvenamosios vietos. Šiuo metu daugiausia žalos (iki 40 procentų) gyvajai gamtai daro JAV bei Kinija, kai likusioji pasaulio dalis - 60 procentų. Panaudojant gamtinius išteklius vienam gyventojui pirmauja JAV ir JAE (paskutinėse šio reitingo vietose - Malavis bei Afganistanas). Dėl to valstybės - lyderės yra priverstos vandenį, medieną bei kitus gamtos resursus "skolintis" iš kitų šalių, dažnai joms padarydamos žalą. Neatsakingo gamtos kapitalo švaistymo padariniai juntami ir ekonomikoje, nes padidina maisto produktų, vandens, energijos išteklių kainas, teigiama ataskaitoje "Gyvoji planeta". Joje pabrėžiama, kad žmonija vis labiau lenda į "ekologijos skolas" - t.y. kasmet sunaudoja gamtos resursų už 4,5 trilijono JAV dolerių. Tuo tarpu finansų krizės metu nuostolių patirta daug mažiau.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Užklupus žaibui nepraraskite budrumo

2007-06-29 | Žaibas - natūrali gamtinė elektros iškrova, įvykstanti audros metu. Matomą žybsnį lydi trenksmas ir elektromagnetinis spinduliavimas. Žaibą sukelia debesų elektrinė poliarizacija, kurios metu apatinė debesies dalis įsielektrina neigiamai, o viršutinė - teigiamai. Formuojantis žaibui, iš debesies link žemės trenkia pirminė debesies iškrova, o jai priešpriešais - pirminė žemės iškrova. Dauguma (apie 95 %) žaibų yra vadinamieji neigiami žaibai, trenkiantys iš žemės atžvilgiu neigiamai įkrautos apatinės debesies dalies. Dauguma tokių žaibų trunka apie ketvirtį sekundės, įtampa juose siekia 100 megavoltų, elektros srovė - apie 60 - 170 kiloamperų. Statistika skelbia, jog žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai - dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Dažnai ant žemės be sąmonės randamas žmogus būna smarkiai apdegęs. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Dažniausiai žaibas į kūną patenka per liemenį ar kitą viršutinę kūno dalį, o išeina per kojas. Žaibo smūgis gali pažeisti vidaus organus, raumenis, gali lūžti kaulai, pažeidžiamas stuburas. Traumos metu raumenyse išsiskyrusios medžiagos gali staiga sutrikdyti inkstų veiklą. Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma nukentėjėlių praranda sąmonę arba ji pritemsta (atsigavus neatsimenama, kas įvyko).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!