LT   EN   RU  
2017 m. rugsėjo 20 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Meilė
Vieną naktį gimusios mintys

2014-07-15 | Net nežinau rašyt eilėm ar proza? Tikriausiai derinsiu abu. Norėčiau aprašyti vieną naktį gimusias mintis. Tai tik spalvotas svajonių gurinėlis iš manojo iliuzijų pasaulio. O vis tik viskas prasidėjo taip regis paprastai... pirmiausia savo svajose išvydau piešinį ir panorėjau atkartot jį realybėj... troškau bėgti ir paimt teptuką, akvarelę, nes prisireikė daugybės laiko, kad mano pasaulyje atsirastų spalvų. Bet gal tai tebus spalvų chaosas? Jis tylės ir nieko nepasakos kitiems. Tad paėmiau rašiklį ir raidžių pagalba piešiu paveikslą - gyvenimo paveikslą. Sakysit: „Oho gurinėlis! Visas gyvenimas!“ Bet juk jis ir tėra menkutis lyg dulkelė. Taigi... pradėsiu „piešti“... tegul kalbės raidė jums kiekviena... tegul spalva sakys žodžius tiesos... ir lai dar tarp eilučių pasiliks lašelis bent mažytis paslėptų jausmų, kančios...

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Aurelijus Augustinas „Apie krikščionių mokymą“

2014-07-14 | Meilė – tai neįrėminama sąvoka, kurios pasaulietinis supratimas, panašiai kaip ir oras, kinta, nevaldomas valandų, dienų ar nesustabdomo metų laiko: vieną dieną, regis, atiduotum širdį, o kitą – be gailesčio išeitum, neatsigręždamas į mylimo akis. Žmonės neretai nusivilia šia didinga “stichija”, teigdami, kad “ji – ne tokia jau ir didinga”. Bet ar tikrai tai tiesa? O gal nusivylimas ir skausmas yra įrodymas ar įspėjimas, kad patys kažką darome ne taip? Šventojo Augustino keturių tomų veikalas „Apie krikščionių mokslą“ puikiai paaiškina ką ir kaip darome negerai, kad vėliau tenka nusivilti bei likti įskaudintiems neva „nepavykusios meilės“. Nepaisant fakto, kad kūrinio pavadinimas skamba itin moksliškai ir iškart, regis, pranašauja apie nuobodų knygos turinį, drįsčiau teigti, kad tai – netik nėra nuobodus kūrinys, bet tinkantis netgi ir ne taip uoliai tikintiems. Tai paaiškina knygos dviprasmybė, kurių viena gali būti išreiškiama, kaip teorinė: knygą (o veikiau knygų rinkinį) galima skaityti kaip vertimo principus, ženklų teoriją, teksto hermeneutika, tekstologija – visose šiose srityse Šventojo Augustino pamokymai vertingi iš šiandienos visuomenėje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Apie moteris, vyrus ir skirtingus jų tipus

2013-01-28 | Šiandieninėje visuomenėje mūsų dėmesį dažnai atkreipia blankūs „princo ir pelenės“ pasakos prisiminimai. Juos skatina bei ugdo, vis dažniau televizijoje bei žiniasklaidoje pasirodę luomo antonimai. „gražuolė jauna pelenė ir senas turtingas princas ant odinės Porsche sėdynės...“. Vis dažniau išgirstame replikas bei spėliones, klausimus – kodėl? Populiariausias spėjimas tikriausiai yra tas, kad viskas dėl pinigų. Bet šiame straipsnyje norėčiau paneigti šią populiarią statistiką, pasikliaudama mums visiems labai gerai žinomais pavyzdžiais ir faktais. Esu sutikusi ne viena pora už save vyresnių vaikinų, vyrų... ir visgi galiu teigti, kad amžius – ne rodiklis. Viskas priklauso ne nuo skaičių, o nuo intelekto. Poroje yra svarbu tarpusavio supratimas, požiūris ir faktas tas, kad porų, su dideliu amžiaus skirtumu yra labai daug, tačiau pabrėžiamos yra būtent tos poros, iš kurių vieno pajamos yra didesnės. Ir nors pinigai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis – tai vistiek silpniau už meilę. Nė viena jauna, normali moteris neaukotų jaunystės, nes jaustųsi nepatogiai, o ir tam tikri rodikliai, kuriuos mes matome, tarkim televizijoje, byloja mums apie žmogaus moralinį ir netgi dvasinį intelektą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Milda - vaidilutė ar pelenė?

2012-05-08 | Senovės lietuvių tikėjime ugnis laikyta šventa, amžina, ji nuolat turėjusi degti šventyklų aukuruose ir namų židiniuose. Šventyklose ugnis buvo reikalinga per religines šventes ir aukojimo ritualui. Šią ugnį turėjo prižiūrėti vaidilos ir vaidilutės. Vaidila - tai žemesnysis žynys, kurio pareiga buvo aukure deginti aukas. Aukos būdavo skirtos dievams ar vienam kuriam nors dievui, norint per jį įgyti malonę ar ištikus nelaimei. Be to, sakoma, jog vaidilos gydė žmones, rūpinosi jų dvasiniu gyvenimu, padėdavo jaunuoliams, kurių laukė karo tarnyba. Dažnai jie būdavo dainiai, kūrę eiles, giesmes ir dainas, groję citera - styginiu instrumentu. Vaidilos dėvėjo ilgą baltą rūtbą, o ant galvos - žolių lapų vainiką. Apie vaidilutes istorinių žinių mažai, daugiau legendų ir pasakų. Legendose vaidilutės prižiūrėjusios šventyklų ugnį, o pelenės - našlaitės kursčiusios namų židinį. Vaidilutė taip pat vaizduota ilgu baltu rūbu, nes lietuvių papročiuose balta spalva yra šventa, o ant galvos būdavės gelių vainikas. Vaidilutė Birutė, sakoma, dėvėjusi gintaro karolius.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kaip susigrąžinti mylimą žmogų?

2012-04-01 | Išėjus mylimam žmogui, daugeliui įvyksta refleksinė reakcija - pulti jį susigrąžinti. Kai žmogus puola susigrąžinti, tai jis daro visa tai, ko daryti nereikia. Sėkmės šansų beveik nėra, o jeigu ir sugrįš, tai su tokiomis sąlygomis, kurios daug džiaugsmo jums neteiks. Vienintelis šansas susigrąžinti partnerį - tai jį paleisti. Leisti jam apsispręsti. Tačiau sėdėti ir laukti nepakanka. Reikia dar užsiimti savimi: savo tobulėjimu, pokyčiais. Ką reikėtų daryti? Nusiraminti. Suprantama, stresinėje situacijoje mus valdo emocijos. Jei veiksite vadovaudamiesi emocijomis, - darysite tai, ko daryti nereikia. Norimą rezultatą įmanoma pasiekti tik su proto pagalba. (Pravartu turėti šalia žmogų su "šalta galva".)Išsaugoti geranorišką bendravimo atmosferą. Tačiau neatverti širdies, nes į ją dažnai spjauna. O nuo to pasidaro dar blogiau. Sukurti informacijos deficitą. Nereikia smulkiai pasakoti, kas vyksta jūsų gyvenime. Pakaks geranoriškų frazių: "Ačiū, viskas gerai." Nereikia išdidžiai pasakoti apie sėkmes arba tyčia sukelti pavydą. Idealus variantas - kad apie jūsų sėkmę jis (ji) sužinotų iš trečiųjų asmenų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Platoniška meilė

2012-03-25 | Platoniški santykiai - tai tokie santykiai, kai žmonės stipriai myli vienas kitą emocionaliai bei dvasiškai ir jiems visai nereikia fizinio artumo. Tokiuose santykiuose įsimylėjėliai žavisi, garbina vienas kitą. Jie jaučiasi nuolat pakylėti, apgaubti romantikos ir euforijos. Daktaras Geoffrey Greifas, Maryland School of Social Work profesorius, susidomėjęs šiuo visada aktualiu klausimu, nusprendė atlikti apklausą ir išsiaiškinti, ar galimi tokie – platoniški – santykiai tarp vyro ir moters. Nors tokios draugystės realumu tiki dauguma tiek vyrų, tiek moterų, visgi pastarųjų procentas kiek menkesnis. Moters ir vyro draugyste neabejoja trys ketvirtadaliai daktaro G. Greifo atlikto tyrimo dalyvių vyrų. Tuo tarpu tikinčios platoniška draugyste su vyrais teigė apie 65 proc. moteriškos lyties atstovių. G. Greiffas neabejoja, jog platoniški santykiai yra įmanomi. Tačiau, jo nuomone, šie labai lengvai gali susikomplikuoti, kuomet atsiranda tam tikra fizinė trauka ir dingsta skaidrumas. Taip pat labai dažnai tokios draugystės tarp vyro ir moters tampa painios, kuomet vienas iš draugų susiranda antrąją pusę. „Dauguma apklaustųjų teigė pirmiausia tampantys draugais, o vėliau juos ima sieti kažkas daugiau. Tokio siužeto pavyzdžių pilna kino filmų scenose. Tai visai kas kita, nei neplanuoti susitikimai darbe, parke ar bare, kurių metu tiesiog staiga imama jausti fizinė trauka kitam asmeniui. Čia draugystė toli gražu nėra pirminis motyvacjos šaltinis“, – dėsto G. Greiffas psychologytoday.com.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Milda – meilės deivė

2012-03-05 | Visų pirma, Milda nėra santuokos deivė. Ji globoja meilę tokią, kokia ji yra, visai nesvarbu, vedę žmonės ar ne. Meilė yra laisva, žmonės įsimyli nepriklausomai nuo bet kokių tabu, tradicijų, prietarų, socialinių, kultūrinių ar kitokių skirtumų. Vedybos, sutartys, ceremonijos ir visi kiti ritualai Mildai yra trečiaeilės neįdomios smulkmenos. Milda globoja vienišus žmones, kurie nori susirasti draugą ar gyvenimo partnerį. Žmonėms, kuriems atsibodo vienatvė, tereikia užmiršti prietarus, draudimus bei davatkiškus įpročius, nustoti gėdytis savęs – savo išvaizdos, išsilavinimo, socialinės padėties ir, svarbiausia, savo jausmų bei paprašyti deivės pagalbos – ir Milda tikrai padės. Gegužinė – Mildos diena, įsimylėjėlių ir susidraugavimo šventė. Mildos šventė švenčiama gegužės 13-ąją. Tai diena, skirta meilei ir laisvei, kada savo baimes bei prietarus užmiršta netgi beviltiški slunkiai ir šventeivos. Mildos gegužinė – geriausia diena susipažinimui ir susidraugavimui, ją švenčiančius visus metus lydi ir globoja meilės deivė Milda.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Apie lietuvių Meilės deivę

2012-03-05 | Pavasaris poetų eilėse prasiskleidžia jausmų žiedais. Prabunda gamta, ir tarsi sugrįžta jaunystė… Įvairių tautų kultūrose būta pavasario švenčių, skirtų švelniems jausmams. Jas globodavo grožio, patrauklumo, meilės ir santuokos dievaitės: graikų Afroditė, egiptiečių Izidė, romėnų Venera. Amžini jų globojami ryšiai, tad ir pavasario meilingos šventės tebėra kalendoriuose. Lietuvoje kaskart vis populiaresnė darosi šv. Valentino diena. Atvežta žurnalistų iš Vakarų, triukšmingai žiniasklaidos išplatinta, gerokai reklamos sukomercinta, šventė jau beveik užgožė sovietmečio reliktą - Moters dieną, kovo 8-ąją. Tačiau šv. Valentino dienos tradicija yra kilusi viduramžių universitetuose, akademinio jaunimo tarpe, o dabar ir vaikai širdelėmis puošiasi. Kitados būta papročio rašyti jausmingus laiškelius išrinktajai, dabar mobiliuoju telefonu siunčiami standartiniai logotipai. Kultūros reiškiniuose taip visados atsitinka su skoliniais. Jie subanalinami, praranda savo giluminę esmę. O išties įdomu, ar lietuviai senovėje savojoje religinėje sistemoje turėjo deivę, globojusią patrauklumą, meilę, santykius tarp priešingų lyčių, santuoką? Žinoma, mitologinis pasaulis yra realiojo atspindys. Ir dangiškoji šeima yra idealusis modelis pasaulietinei. Taip yra visose pasaulio tautų religijose. Tikėtina, kad nebuvo kitaip ir baltiškos kilties tautų kultūroje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Liepos 6-oji – Tarptautinė bučinių diena (World Kiss Day)

2011-07-05 | Liepos 6-oji – ne tik Valstybės diena. Šiandien visas pasaulis švenčia ir bučiuojasi. Bučiuojasi, nes liepos 6-oji ir tarptautinė bučinių diena. Liepos 6 d. Jungtinės Tautos paskelbė – Tarptautine bučinių diena (World Kiss Day). Nėra žinoma, kada tiksliai atsirado bučinys. Nėra jo išradėjo. Tačiau aišku, kad dabar bučinys yra kultūros reiškinys. Besibučiuojančius žmones matome filmuose, gatvėje. Taip formuojasi stereotipas, kad tam tikru metu turime bučiuotis. Meilę galima išreikšti anaiptol nebūtinai bučiniu, bet kitomis glamonėmis, tačiau mūsų visuomenėje šį jausmą, visų pirma, reiškia bučinys. Bučinys gali reikšti ir pagarbą. Pavyzdžiui, kai bučiuojama ranka. Be to, bučinys – taip pat ir palankumo, dėkingumo, draugiškumo ženklas. Jais apdovanojame mylimus žmones, kai juos sveikiname, susitinkame, išlydime ir t.t. Bučinys į kaktą reiškia rūpestį, į skruostą – svetingumą. Kojos bučiuojamos, rodant paklusnumą (šis paprotys gajus tarp įvairių tikėjimų išpažinėjų). Bučiuojant į lūpas išreiškiama meilė. Tiesa, kai kurios tautos bučiuojasi kiek kitaip nei likęs pasaulis: eskimai ir lapiai pasitrina nosimis nei suglaudžia lūpas. Psichologai vienu balsu tvirtina, kad bučiniai – vienas svarbiausių elementų poros gyvenime. Išnykę bučiniai – pirmasis pavojaus signalas, rodantis, kad santykius užpuolė problemos. Amerikiečių mokslininkė Sheril Kirshenbaum nustatė labiausiai įsimenamą įvykį šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Tai - pirmasis pasibučiavimas su mylimu žmogumi, teigia BBC.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ožnugario romuvoje – meilės deivės Mildos šventė

2011-05-25 | Šeštadienį minint mūsų šalyje dar tik atgyjančią lietuvių meilės deivės Mildos šventę Batakių seniūnijoje, Ožnugario kaime, atkurta lietuvių meilės deivės Mildos šventovė, užkurtas Darnos aukuras. Lietuvių meilės deivės Mildos šventę senąsias baltų tradicijas puoselėjanti Romuvos bendrija čia, Ožnugario romuvoje, prie Trišiūkštės, Šešuvies ir Upynos santakos, minėjo jau antrus metus. „Laiks prisimintė žemaiteems er lietovems sava Meilės deivė MILDA... Gegužis taj pats gražiausis pavasarė laiks, kumet žyd vėsa gamta, laksta kaap išprotiejė vabalelee, skraida gondraa ėr mažė paukštelee... paskraidykeem ėr mes...“ – skelbė užrašas ant meilės deivės skulptūros. Į lietuvių meilės deivės Mildos pagerbimo apeigas tauragiškius ir pagoniškų tradicijų puoselėtojus iš Klaipėdos, Kuršių Nerijos ir Kauno sukvietė Žemaitijos žynys Kęstutis Juška. Susirinkusiesiems jis pasakojo apie lietuvių nepelnytai užmirštą meilės deivės Mildos dieną, Mildos vardo kilmę, šią deivę apipynusias legendas, pakvietė į ekskursiją mitologiniu Gyvybės keliu. Ant Darnos aukuro buvo aukojamas gintaras, duona ir žolynai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!