LT   EN   RU  
2017 m. rugsėjo 20 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Parapsichologai
Sergejus Azanovas "Mėnulio paslaptys"

2006-10-20 | Sergėjaus Azanovo parašyta knyga "Mėnulio paslaptys", kuri yra savotiška enciklopedija ar žinynas, išsamiai paaiškinantis visiems skaitytojams, kaip naudotis "Didžiuoju 2006 metų kalendoriumi". Šios knygos puslapiuose Jūs rasite daug informacijos apie Mėnulio fazių, judėjimo greičio ir sąsąjų su kitomis planetomis įtaka žmogui ir jo gyvenimo įvykiams. Be to, sužinosite apie Mėnulio poveikį keliaujant per Zodiako ženklus, apie Mėnulio dienas, apie Seleną ir Lilit, apie Saulės ir Mėnulio užtemimus. Rasite ir patraukliai pateiktos įdomios ir naudingos istorinės infomacijos. Ši knyga atsakys į visus Jūsų klausimus ir taps geriausiu Jūsų draugu, pagalbininku ir patarėju, nautojantis "Didžiuoju Mėnulio kalendoriumi" ne tik 2006-aisiais, bet ir tolesniais metais. Jeigu norite pasveikinti savo geriausią draugą, artimąjį, kolegą ar vadovą su gimimo diena, vardo diena, Šv. Kalėdomis, Naujaisiais metais, nedvejodami padovanokite jam (jai) "Didijį 2006 metų Mėnulio kalendorių" drauge su knyga "Mėnulio paslaptys", tokiu būdu padarydami teigiamą įtaka šio žmogaus Likimui.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Interviu su Vladimiru Azanovu

2006-08-31 | Tris kartus esu peržengęs tą ribą, tai yra, patyręs klinikinę mirtį. Tris kartus gydytojai mane atgaivino. Pirmą kartą peržengti ribą buvo iš tikro baisu. Patirti, jog išeini, žinoti, kad išeini ir daugiau negrįši, – tai baisu. Visi lekia tuo tuneliu veidu į priekį, o aš ėjau atbulas. Toks įspūdis, lyg dramblio straublys arba milžiniškas dulkių siurblys tave pastvėrė už nugaros ir kaip skruzdėlę traukia į tą tunelį. Ten tamsu, gale šviesu. Eini tuo tuneliu ir nežinai, kas tai? Tartum nematoma jėga tave išmeta, išspjauna... Milžiniškas rūkas ir šviesa, vaikšto žmonės baltais rūbais, kažkoks vaikas žaidžia kamuoliuku, mergaitė šokinėja per virvutę. Prieina senutė ir klausia: “Ką tu čia veiki?” Atsakau, jog nežinau, kodėl čia esu, o ji man sako: “Tavo valanda dar neišmušė. Tau reikia grįžti atgal”. Klausiu, kas tai? “Tau nereikia žinoti...” Ta pati jėga vėl stveria už nugaros, išmeta atgal, po kurio laiko atgauni sąmonę ir suvoki, jog visas kūnas maudžia ir skauda. Tai baisu. žmogus, išgyvenę klinikinę mirtį ir sugrįžęs atgal, gali pasakyti, jog tai nėra malonu. Antrą kartą jau buvau tam pasirengęs, todėl nebijojau, iš anksto žinojau, jog kažkokia jėga vis tiek sugrąžins mane atgal. Lygiai taip ir trečią kartą. Aš jau pabuvau “tame pasaulyje”, mačiau tuos žmones, kurie man visai nepažįstami, jų niekad anksčiau nesu sutikęs. Tai nebuvo sapnas. Kai astralinis kūnas atitrūksta, fizinis kūnas tampa lavonu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ilsėtis bet kaip negalima

2006-07-03 | Garsus parapsichologas Vladimiras Azanovas įspėja, kad žmonės, neteisingai pasirenkantys poilsio formas ir vietą, rizikuoja savo sveikata. Nors pastaruoju metu vis daugiau žmonių savaitgalius praleidžia užmiestyje, anot V.Azanovo, ne visiems gamta – geriausia vieta poilsiui. „Gal ir keistai nuskambės, bet mieste gimę žmonės geriau atsipalaiduoja savo aplinkoje – gatvėse, kavinėse, net „Akropolyje“. Gamtos prieglobsčio jie pradeda ieškoti tik maždaug nuo 40-ties“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas. Lietuvoje labai populiari atsipalaidavimo forma – alkoholis. Anot V.Azanovo, 100 g degtinės leidžia smegenims pailsėti lygiai taip pat kaip raminamieji vaistai. Moterys linkusios gerti tabletes, o vyrai – alkoholį. „Kartais klientės guodžiasi, kad jų vyras geria. „Jūs irgi geriate“, – atsakau. Moteris išplečia akis. „Juk tabletes geriate – nuo spaudimo, kitų negalavimų. Ar galite jų atsisakyti?“ – klausiu. Pasirodo, kad ne“, – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakoja pašnekovas. Pasak parapsichologo, norint atsikratyti priklausomybės nuo tablečių ar stikliuko, reikia rasti alternatyvą – sportą, plaukimą, pasivaikščiojimus po parką ar meditacijas. Kad normaliai jaustumės, kasdien su savo mintimis turime pabūti bent porą valandų. Tai per didelė prabanga? Tačiau tuomet teks rasti laiko pagulėti ligoninėje, įspėja pašnekovas. Tai gerai žino japonai. Mat šioje šalyje žmogui susirgus, jis dažnai tiesiog atleidžiamas iš darbo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Apsilankymas pas S. Azanovą

2006-01-27 | Mano giminėje, keliems žmonėms iškilo rimtų psichologinių problemų. Norėjosi tiems žmonėms kažkuo padėti, išsiaiškinti priežastis, kodėl jiems taip nutiko. Su teta nusprendėme apsilankyti pas parapsichologą, kuris galėtų nustatyti ir šį bei tą paaiškinti. Aišku, daugelis pagalvosite, kad reikėjo eiti ne pas parapsichologą, bet pas psichologą, tačiau, patikėkite, vyko kaipo kokie nepaaiškinami sveiku protu dalykai, tai buvo savaime suprantama, kad kai kuriuos atsakymus turėtų duoti parapsichologas. Taigi, mes pasiskambinome ir užsiregistravome pas kaunietį Sergejų Azanovą, ir, kadangi mes pačios kaunietės, tai nebuvo baisi problema pas jį atvykti. Mus užregistravo jo sekretorė, paaiškino, kad mums teks apsimokėti 50 lt už valandą konsultacijos. Mums tai tiko. Sutartu laiku atvažiavome. Duris atidarė pats S. Azanovas, pirmoji pro duris įžengė mano teta, pasisveikino, paskui ją – aš. Vos tik mane pamatė, labai keista, bet – nudžiugo, nusišypsojo, lyg mane pažinotų. Na, aš taip pat nusišypsojau. Mano teta, jau mums išėjus nustebusi klausia manęs, gal aš jį pažįstu, kad jis taip apsidžiaugė mane pamatęs. Deja ne, mačiau jį pirmą kartą. Ir poto visą mūsų buvimo pas jį laiką, jis vos tik į mane pažvelgęs, nusišypsodavo. Užėjom, prisėdom nedideliame kambarėlyje, kuriame ant sienų buvo iškabinti šventi paveikslai, dar kelios relikvijos ir pan. Pradėjome pokalbį, kalbėjo mano teta, o aš tik klausiausi ir šį bei tą pridurdavau, papildydavau.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Astralinė kelionė (praktiniai patarimai pradedantiesiems)

2002-04-20 | Šventoje indų knygoje Rigvedoje, parašytoje prieš 4000 metų, pasakyta, kad žmogus panašus į vežiką. Vežimas yra jo fizinis kūnas, o vežikas - jo tikrasis "aš", dvasia, siela arba visatos gyvybės jėga. Norint atlikti astralines keliones, pirmiausia reikia išsiaiškinti skirtumą tarp žmogaus sielos ir fizinio kūno. Astralinės teorijos projekcija pagrįsta teiginiu, kad žmogus turi du kūnus: fizinį, kuris auga, sensta bei miršta ir jo antrininką - astralinį kūną. Būtent astralinis kūnas gali visiškai sąmoningai palikti fizinį pavidalą ir stebėti jį iš šalies. Nesąmoningai mes paliekame savo fizinį kūną sapne, kai visiškai atsipalaiduojame, nekontroliuojame savęs ir miegame. Sugebėjimas keliauti astrale suteiks jums daug privalumų. Pirmiausia, jūs galėsite pažvelgti į pasaulį kitomis akimis: prieš jus atsivers nauji pasaulio kūrimo horizontai. Suvokę, kad protas gali egzistuoti ne kūne, jus suprasite, kad dvasia yra nemirtinga ir nereikia rūpintis, kas bus su jos pavidalu. Savo nemirtingumo suvokimas yra tik pirmas žingsnis nepaprastos kelionės link. Pirmos kelionės metu naujokas gali susidurti su įvairiomis kliūtimis, taip pat išsigąsti. Dažniausiai naujokai bijo, kad jiems nepavyks grįžti į savo kūną. Ši baimė nepagrįsta. Kai jūs einate miegoti, jus nebijote, nes žinote, kad prabusite. Tas pat vyksta ir astralinės kelionės metu. Dažnai jūsų astralinė kelionė nutrūksta prieš jūsų norą ir jus priverstinai grąžinami į fizinį kūną.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Perlas

2000-06-11 | Šių dienų metodai renkant kriaukles iš jūros dugno liko beveik tokie patys kaip ir prieš 2 tūkstančius metų, gal tik kelios detalės – akiniai, apsauginės pirštinės, nosies spaustukai, stipresni lynai. Perlų ieškotojai (narai) surenka moliuskus iš jūros dugno į specialius sietelius. Tai labai pavojingas ir sunkus verslas. Išlipę į krantą žvejai atidaro ir kruopščiai apžiūri kriaukles. Net tradicinėse kriauklių gaudymo vietose iš 30-40 kriauklių randamas vienas perlas, tačiau kartais pasitaiko, kad vienoje kriauklėje būna trys ir daugiau perlų. Yra žinomas atvejis, kai vienoje Indijos pakrantėje buvo rasti vienoje kriauklėje net 87 perlai. Perlas – vienas mėgiamiausių juvelyrinių akmenų ir naudojamas ne tik juvelyrikoje. Jis vienintelis nebūna apdorojamas, todėl, praradus blizgesį, atstatyti jo neįmanoma. Perlai, kaip žmonės, miršta. Maždaug 200 metų perlas pasidaro visai juodas ir tampa neįmanoma jo atskirti nuo juodinto plieno. Rasti senovinėse kapavietėse perlai, vos prie jų prisilietus, subyrėdavo lyg dulkės, rudi milteliai ar tiesiog dingdavo, kai tuo tarpu granatai, deimantai ir kiti akmenys šimtmečiais liko nepakitę. Sudaranti perlą organinė medžiaga gali išdžiūti ir mirti, todėl perlo amžius yra ribotas, po ko jis ima blėsti, sluoksniuotis, irti. Vienok, teisingas perlo saugojimas prailgina jo gyvenimą ir padeda išlaikyti grožį ilgus metus. Pirmiausia sąlyga- kad perlas nesentų, jį reikia nešioti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Feliksas Marcinkas "Vladimiras Azanovas aiškiaregystės labirintuose: reinkarnacija, poltergeistai, sveikata, magija, karma, meilė, Taro ..."

1999-10-26 | Leidykla "Tautodailė" išleido Felikso Marcinko knyga "Vladimiras Azanovas aiškiaregystės labirintuose" apie žmogų, krusi lyg rentgenu mato žmogaus vidaus organus, bendrauja su nežemiškomis butybėmis, jaučia subtiliąsias energijas, gali praskleisti ateities šydą. Tas žmogus - tarptautinės klasės parapsichologas, aiškiaregys, žiniuonis Vladimiras Azanovas. Kartu su broliu dvyniu Sergejumi Azanovu abu jie - pirmojo ryškio žvaigždės Lietuvos ekstrasensų, parapsichologų ir magų padangėje. Kaip tampama ekstrasensu, kuo jie gyvena ir ką mąsto? Kaip įsivaizduoja save ir mus supantį pasaulį - tą realųjį ir tą paralelinį, tarsi egzistuojantį šalia mūsų ir kartkartėmis pranešantį apie save? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų atsako F. Marcinko knyga. Ją sudaro dvi tarsi vieną kitą papildančios ir iliustruojančios dalys - sudėtingos V. Azanovo biografijos momentai ir jo atsakymai į šalies žurnalistų klausimus. F. Marcinko knygos pranašumas tas, kad jis pasakoja ne Vladimiro - ekstrasenso, o Vladimiro - žmogaus gyvenimo istoriją. žmogaus, kuris sirgdamas nepagydoma liga, dėl jos tris kartsu patyręs klinikinę mirtį, sugebėjo save išplėšti iš mirties nagų. Tuomet, onkologinėje ligoninėje, "norėjosi verkti, bet ašarų jau nebebuvo. Norėjosi verkti, bet ar kas išgirs vienišo žmogaus šaukimą visatos platybėse? Pirmą kartą gyvenime Vladimirą įspraudė į kampą taip, kad liko tik melstis ir maldauti, patikėti, kad greta mūsų yra kažkas, ko mes nematome, gal net nenujaučiame",- rašo F. Marcinkas.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!