LT   EN   RU  
2017 m. lapkričio 25 d., šeštadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Pramogos
Velykos

2009-03-30 | Velykos arba Šventos Velykos - krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną). Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šėtoną). Kai kurių protestantų[patikslinti!] supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas Kristus išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes. Į Velykas, kaip ir kitas krikščioniškas šventes yra įsilieję ir pagoniškų elementų, pvz., Velykų kiaušiniai. Velykos nėra švenčiamos fiksuotą metų dieną pagal Grigaliaus kalendorių. Jų data priderinta prie žydų šventės, kurios data nustatoma pagal mėnulio kalendorių. Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Taigi Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos. Katalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didijį Ketvirtadienį, ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki Kristaus žengimo į dangų šventės. Didijį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, ir minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis už mylimą žmoniją. Didijį Penktadienį, kuomet Viešpats guli kape, o pasaulį sukausčiusi pasimetimo, baimės ir nevilties atmosfera, Bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Velykos. Simbolika ir reikšmė

2009-03-30 | Velykos - gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių Velykų laiką. Ji kilnojama - švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės". Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto - kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda su atgimstančia gamta, pasitraukia po pirmojo Perkūno. Įdomios, labai įvairios Velykų bažnytinės apeigos, kurios prasideda didžiosios savaitės viduryje. Sudedamoji dalis - Didysis pasninkas (nuo didžiojo trečiadienio iki Velykų). Žinomos didžiojo trečiadienio silkių išvarymo apeigos. Jos primena, kad seniau per šį pasninką net silkes būdavo draudžiama valgyti. Didįjį ketvirtadienį nutyla (užsigavi) net bažnyčių vargonai. Tai tęsiasi iki šeštadienio. Bažnyčioje skambinama tik tarškučiais. Tą dieną sargyboje prie Kristaus karsto budi jaunimas. Didįjį šeštadienį pagal tradiciją bažnyčioje šventinamas vanduo ir šventoriuje iš senų kryžių ir medinių dievukų sukuriamas šventas laužas. Jo ugnis pašventinama. Žmonės (dažniausiai jaunimas) pasiima laužo ugnelės ir nešasi namo, kad ja įžiebtų savo namų židinio ugnį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pavasario virsmas. Velykos

2009-03-30 | Nuo senovės lietuviai pavasarį šventė Gamtos ir visa kas gyva atbudimo, prisikėlimo šventę. Velykos yra šio Didžiojo Prisikėlimo sukilninimas ir pakėlimas į žmogaus dvasios lygmenį, kai šventės smaigalys nukreiptas ne į atbundančią Gamtą, o į žmogaus sielos prabudimą ir prisikėlimą. Lietuviškuose Velykų švenčių papročiuose į vieną neatskiriamą kultūrinį darinį yra persipynę, suaugę senieji pavasarinio virsmo ir krikščioniškųjų Velykų šventės papročiai, kurie vieni kitus papildo, atskleisdami šios didžios šventės - Velykų - plotį bei gelmes. Velykų šventės prasideda Verbų sekmadieniu. Kartu su bundančiu pavasariu šį sekmadienį atgyja visa Lietuva. Keliais ir takeliais traukia žmonių būreliai su verbomis rankose į bažnyčią. Be žolynų Verbų sekmadienį į bažnyčią eiti nederėjo. Vaikams sakydavo, kad jeigu kas nors į bažnyčią Verbų sekmadienį ateina be verbos, tam velnias į rankas įbruka savo uodegą. Įvairiose Lietuvos vietovėse verbos šiek tiek skyrėsi. Žemaitijoje, Suvalkijoje ir Kėdainių apylinkėse tai - kadagio šakelė. Žemaičiai prie kadagio dar pridėdavo alyvos, tujos ar beržo šakelę. Vidurio, Rytų ir Pietryčių Lietuvoje verbų pagrindas buvo išsprogusios žilvičio, karklo ar gluosnio šakelės. Gervėtiškiai ir Rokiškėnai į verbą dėdavo ir ąžuolo šakelę su sausais lapais. Merginos verbas dar papuošdavo popierinėmis ar gyvomis gėlėmis. Su verba susiję daug senų papročių. Ankstų sekmadienio rytą būdavo skubama nuplakti lovoje tebemiegančius.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Didžiausia pavasario šventė – Velykos

2009-03-30 | Jaučiame jau vis šiltesnio vėjelio dvelksmą, saulė vis dažniau išlenda pro debesis, pamažu bunda ir visa gamta... Tuoj pradės žaliuoti žolė, skleistis pumpurai, o mes švęsime didžiausią pavasario šventę - Velykas. Kad ši šviesi ir džiugi šventė nebūtų praleista tik prie gausiai nukrauto stalo ar televizoriaus, derėtų prisimintim, galbūt, jau kiek primirštą jos kilmę bei šventimo tradicijas. Šiandien Šv. Velykos yra krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Tai yra bene svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kai su dideliu džiaugsmu švenčiama galutinė Dievo sūnaus pergalė prieš mirtį. Tačiau prieš krikščionybę, mūsų protėviai Velykas švęsdavo kaip gamtos prisikėlimo šventę, o vėliau šventė buvo sutapatinta su Kristaus prisikėlimu. Manoma, jog Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės", nes ankščiau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, mirusiųjų vėlės keliasi iš žemės, kartu su bundančia gamta ir grįžta atgal tik po pirmojo perkūno. Dar Velykų pavadinimas kartais yra kildinamas ir iš baltarusiško šventės pavadinimo Velikyj dienj (Didžioji diena). Sunku pasakyti, kuris variantas yra teisingiausias, o gal tai ir nėra taip svarbu. Svarbiausia šią šventę sutikti linksmai ir švęsti turiningai. Po iškilmingų Šv. Velykų mišių ir šventinių pusryčių, nederėtų prarasti pakilios nuotaikos. Juk šventė tik prasidėjo, o Velykos švenčiamos net dvi dienas!

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Velykiniai margučiai

2009-03-30 | Margučių menas - labai įdomi taikomosios dailės šaka, glaudžiai susijusi su kulto apeigomis. Margutis krikščionių siejamas su Velykų ir kitomis pavasario šventėmis - Sekminėmis ir Jurginėmis. Apskritai kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Margučiais ne tik puošiamas švenčių stalas, jie buvo dovanojami svečiams ir artimiesiems, ypač vaikams. Margučiais buvo keičiamasi, jie buvo daužomi, ritinėjami. Margučiu kiaušinis vadinamas dėl to, kad jis yra išrašomas įvairiais raštais, tie raštai padaromi įvairiais būdais. Kai kiaušinis tėra nudažytas tik viena kuria nors spalva, tai jis paprastai ir vadinamas dažytiniu. Yra paprasta marginimo technika - batika, naudojama ir šiais laikais ir seniau Aukštaitijoje - Joniškio, Kupiškio, Rokiškio, Panevėžio rajonuose. Čia didelių įgūdžių nereikia. Kiaušinis apdėliojamas svogūnų lukštais, pataisų varpomis, žemuogių, rūtų, bruknių lapeliais, blunkančios medžiagos skiautelėmis, karpinėliais, linais ir panašiai, suvyniojamas į marlę, apsukamas siūlais ir verdamas dažuose. Išėmus ir atvyniojus, ant margučių lieka įvairūs raštai, jis atrodo lyg marmurinis. Lietuvoje žinomi du tradiciniai kiaušinių marginimo būdai: viena spalva nudažyto kiaušinio išskutinėjimas ir kiaušinio išrašymas karštu vašku. Vašku kiaušinius dažniausiai išrašydavo moterys, o skutinėdavo vyrai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Velykos. Velykų simbolika ir reikšmė

2009-03-29 | Dauguma kasmet švenčiame Velykas, o ar žinome, kokia šios šventės reikšmė? Velykos - kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji turi gilias tradicijas. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės", mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu. Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą (dėl ovalios formos), gyvybės atsiradimą, vaisingumą (dėl to, kad tai gemalas). Manyta, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybė gyvatės, pasivertusios gemalu, pavidalu. Todėl per Velykas buvo einama bukynių - vienas laiko kiaušinį, o kitas jį daužia kitu kiaušiniu. Manyta, kad gyvatės - požemio gyventojos, globojančios derlių. Jų pavidalu iš požemio išlįsdavo ir protėvių vėlės. Pavasarį gyvatės turėjo priketi augmeniją, žydėjimą, vaisingumą. Dėl to margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami - susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas. Kiaušinių marginimas turėjęs magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės (kad augmenijai netrūktų saulės), žvaigždės (kad laukams netrūktų šviesos ir naktį), žalčiukai (kad pabustų gyvybė), įvairi augmenija, raštų deriniai. Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Klaipėdos klube „Global" - pavasaris iš Luis Paris rankų

2009-03-24 | „Cela sent le printemps"*, - dabar kartoja paryžiečiai. Jeigu prancūziškai nemokate ir net pavasario dvelksmo dar nepajutote - ne bėda. Vieną žodį prancūzų kalba - „Paris" - moka visi klubo „Global" lankytojai, skanduosiantys jį ir kovo 28-ąją, mėnesio vakarėlyje su geru bičiuliu Luis Paris. Renginio „Spring from Paris" metu rezidentas Manchini didžiojoje salėje išpurens dirvą pagrindiniai mėnesio pasirodymo viniai: „Global" krikštatėvis Luis Paris, atspindėdamas vakarėlio pavadinimą, savo setu šokių aikštelėje paskleis gaiviausios sezono muzikos gūsį. Nuo 1990-ųjų didžėjaujantis britas, karjerą pradėjęs nelegaliuose paauglių vakarėliuose, rieškučiomis sėmė patirtį ir prisidėjo prie to, kad elektroninė šokių muzika nebesislapstytų požemyje ir įgytų begalę gerbėjų visame pasaulyje. Lietuvos klubinėtojų mėgstamas Luis Paris yra grojęs įvairiausiuose planetos taškuose nuo Amsterdamo iki Niujorko ir išleido krūvą kūrinių. Švelnius jausmus mūsų šaliai puoselėjantis prodiuseris yra senas „Global" draugas, mėgstantis sugrįžti į Klaipėdą pristatyti klubinės scenos naujienų. Meilės miesto vardą populiarinančiam didžėjui talkins gausi „Pure Star Agency" šokėjų komanda, kuriai taip pat nesvetima prancūziška dvasia. Jau kelerius metus gražuolės šoka vakarėliuose, kurie tarptautinio Kanų kino festivalio metu vyksta šiame prašmatniajame prancūziškosios Rivjeros kurorte.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kaziuko mugė 2009

2009-03-06 | Kovo 6-8 dienomis Vilniuje vyks Kaziuko mugė 2009. Kaip ir kiekvieną pavasarį į Vilniaus senamiesčio gatves sugrįžta šurmuliuojanti Kaziuko mugė. Istoriniai šaltiniai byloja, kad ši šventė buvo ne tik tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūris, sutraukdavęs amatininkus iš atokiausių Lietuvos kampelių bei kaimyninių šalių, bet ir smagus mugės lankytojų bei dalyvių pasibuvimas su įvairiausių žanrų muzikantais, artistais. To pasibuvimo netruks ir šiemet, nes Vilniaus etninės kultūros centras šių metų Kaziuko mugei rengia specialią kultūrinę programą. Kultūrinė Kaziuko mugės programa vilniečius bei miesto svečius kviečia – į Gedimino prospektą (prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro), Pilies gatvės pradžią, Rotušės aikštę, Tymo kvartalą, Maironio gatvę, kavinę „Pas Kaziuką“ („Aula“, Pilies g. 11). Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog palikti savo pėdsaką tūkstantmetį skaičiuojančioje valstybės istorijoje yra be galo sudėtinga. Tam reikia atlikti didžius darbus, sukurti įspūdingus kūrinius ar išsiskirti kurioje nors srityje. Tačiau yra ir kitas variantas – tiesiog apsilankyti Kaziuko mugėje, pasidabinti verba bei papozuoti prieš objektyvą čia pat įsikūrusioje LT 1000 palapinėje. Projekto LT 1000 palapinė bei čia besidarbuosiantys fotografai Kaziuko mugės svečių ir dalyvių lauks itin patogioje vietoje - Rotušės aikštėje šalia didžiosios scenos. Čia šurmuliuos pagrindinis mugės sambrūzdis, skambės koncertai, vyks įvairūs rinkimai, konkursai ir kitos atrakcijos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Šimtmečius skaičiuojanti Kaziuko mugė gyvuoja ir nuolat kinta

2009-03-04 | Viena iš ryškiausių Vilniaus tradicinių švenčių - Kaziuko mugė skaičiuoja 405-uosius metus ir yra tapusi labai įdomiu etninės kultūros reiškiniu - gyvu ir nuolatos kintančiu. Tai pabrėžia etnologas profesorius Libertas Klimka, prieš šių metų Kaziuko mugę, kuri vyks kovo 6-8 dienomis, palydėdamas Eltos agentūros, muziejinėmis ir mugės rengėjų nuotraukomis iliustruotą knygą "Kaziuko mugė" (Kaziukas' Fair) lietuvių ir anglų kalbomis. Išleistą nedideliu 800 egzempliorių tiražu, šią gražią knygą bus progų įsigyti Kaziuko mugės dienomis. Pasak etnologo, Kaziuko mugė, mūsų laikais virtusi labiau komerciniu renginiu, yra kilusi iš daugiau kaip keturis šimtmečius gyvuojančios bažnytinės šventės - Šventojo Kazimiero pagerbimo procesijų, todėl labai sveikintinas tradicinių eisenų atgaivinimas ir tradicinių Vilniaus amatų skatinimas. "Aš šį unikalų reiškinį stebiu nuo pokario metų, jo evoliuciją ir raidą, kintančias verbų - Vilnijos krašto puošmenos - madas ir meninius ieškojimus. Kaziuko mugė atsirado iš kermošiaus - bažnytinę šventę lydinčios prekybos. Iš tos prekybos pamažu išaugo ir komercinė mugės dalis, nes reikėdavo parvežti lauktuvių namiškiams iš kermošiaus, o neužtenka vien riestainių virtinės ant kaklo ar didelės Kaziuko širdies, kuri būdavo nuo delno didumo iki pusmetrio skersmens, su užrašais "Myliu", "Ilgiuosi", "Priimk mano širdį", moteriškais ir vyriškais vardais.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kaziuko mugė gręžiasi į savo ištakas ir kratosi kinų prekių turgaus įvaizdžio

2009-03-02 | 405-uosius metus skaičiuojanti ir Vilniaus simboliu tapusi Kaziuko mugė šįmet gręžiasi į savo šimtmečių istorines ištakas ir daugiau dėmesio skirs tradiciniams amatams. Pasak rengėjų, šįmet norima suteikti tradicinei mugei unikalumo - kad ji netaptų paprastu kinų prekių turgumi, bet atspindėtų šimtametes Vilniaus amatininkų cechų ir Vilniaus krašto tautodailininkų tradicijas. Pasak šįmet Kaziuko mugę, vyksiančią kovo 6-8 dienomis, rengiančios UAB „Concept events & media“ generalinio direktoriaus Tado Rimdžiaus, dabar norinčiųjų dalyvauti mugėje aktyvumas panašus į pernykštį - mugėje bus apie tūkstantį pardavimo vietų, pasirašyta 750 sutarčių, tačiau neturint prekių ir gaminių sertifikavimo sistemos, pardavėjai prekybos vietose bus kontroliuojami, kuo prekiauja. „Atsirado daug norinčiųjų prekiauti gaminiais iš lino, vilnos, medžio, molio, vario, odos, kailio, kalvystės kūriniais, verbomis ir floristikos dirbiniais, duonos ir pyrago gaminiais. Šių metų mugės naujovė - prekyba Tymo kvartale ūkininkų maisto produktais, kurių kokybę garantuoja Lietuvos kulinarinio paveldo ženklas. Pirmą kartą prekybos vietos mugėje atskirtos nuo maitinimo vietų“, - pabrėžė T. Rimdžius. „Sertifikuotiems meistrams, amatininkams, ūkininkams, Žemės ūkio ministerija Kaziuko mugėje išpirko vietas garbingiausioje Gedimino prospekto dalyje, todėl šie meistrai dalyvaus nemokamai, rodys savo dirbinių gamybos procesą, naudojamus įrankius ir žaliavas“, - sako Libertas Klimka.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!