LT   EN   RU  
2017 m. rugsėjo 26 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Sekimas ir privatumas
Kolektyvinio intelekto technologijos ir privatumas

2008-12-09 | Tai vienas iš tų retų straipsnių, nuoroda į kurį yra šio įrašo pabaigoje, paskatinęs mane į kai kuriuos reiškinius pažvelgti kažkiek kitaip. Todėl ir kilo noras pasidalinti kai kuriomis savo mintimis ir dar kartą grįžti prie temos apie visuotinį sekimą, tik gal kitokiu kampu. Pradžiai, bent jau dėl šiokio tokio aiškumo, apie tai, kas slepiasi po terminu “kolektyvinis intelektas”. Taigi, kolektyvinis intelektas - tai terminas, kuris atsirado sociologijoje praeito amžiaus 80-ųjų metų viduryje, tyrinėjant kolektyvinio sprendimo priėmimo procesą (paimta iš Wikipedijos ir tai man pasirodė labiau priimtinas apibrėžimas, nei angliškoje versijoje). Tačiau net ir toks apibrėžimas nelabai atskleidžia apie ką pats straipsnis, nes kol kas niekas nesieja pačio termino su kažkokiu privatumu. Tačiau jei “kolektyvinį intelektą” kaip terminą pabandytume paaiškinti iš informacinių technologijų pusės, tame pačiame Wikipedijos straipsnyje rastume kiek kitokį šio termino aiškinimą, kuris labai tiksliai nusako esmę ir tuo pačiu privatumo problemą. Taigi dar kartą: Terminas “kolektyvinis intelektas” naudojamas pasauliniame žiniatinklyje (paprastai mes tai tapatiname su internetu) ir reiškia tinklo tarnybas, kurios apdoroja duomenis, surinktus iš skirtingų šaltinių ir iš skirtingų dalyvių, bei randančios tarp tų duomenų vertingiausius vartotojams. Bet man kažkodėl atrodo, kad šie apibrėžimai tik dar labiau sujaukė jūsų mintis, tad manau pats laikas pereiti prie straipsnio ir tų mano žadėtų minčių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Britanijoje - skaitmeninis pavojus

2008-10-04 | Dešimtys tūkstančių britų slapta sekami, vykdant technologinį eksperimentą „Cityware“. Šiuo tikslu buvo įrengta įvairių skaitytuvų (skenerių) biuruose, universitetų teritorijose, gatvėse ir baruose. Eksperimento tikslas – nustatyti žmonių judėjimo kryptis miestuose. Pirmoji skaitytuvų dešimtis, įrengta Batho mieste (Anglija), „gaudo“ radijo signalus, kuriuos skleidžia mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir skaitmeninės kameros, o pagal gautus duomenis nustatomos pagrindinės gyventojų judėjimo kryptys. Tačiau pėstieji nebuvo perspėti, jog prietaisų, kuriuos jie nešiojasi kišenėse, portfeliuose ar kuprinėse, duomenys yra įrašomi ir saugomi centrinėje duomenų bazėje. Batho universiteto mokslininkai teigia, kad jų eksperimente naudojami skaitytuvai nerenka asmeninių vartotojų duomenų. „Eksperimentu nesiekiama sekti individų, kurie naudoja „Bluetooth“ ar kitą įrangą, mus domina bendras miesto gyventojų elgesys. Mintis, kad tauta, kurios saugumo tarnybos rimtai naudotų „Bluetooth“ asmenų sekimui, tikrai absurdiška“, - sakė Eamonnas O‘Neilas, „Cityware“ projekto vadovas. Tačiau asmens apsaugos organizacijos prieštarauja ir teigia, jog „Bluetooth“ signalai perskaido kodus, kurie gali identifikuoti asmenį. Be to, vienas iš „Cityware“ eksperimentui renkamų duomenų yra signalai, kuriuose užkoduotas visas vartotojo vardas, elektroninio pašto adresas ir telefono numeris.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Didžioji Britanija juda visuotinio sekimo link

2008-05-22 | Didžiosios Britanijos valdžios institucijos kaupia didžiulę duomenų bazę, kurioje fiksuojamas kiekvienas telefono skambutis, elektroninis laiškas ir internete atvertas puslapis, rašo ,,The Times”. Šis masinis sekimas reikalingas kovai su nusikalstamumu ir terorizmu. Ateityje planuojama, kad Vidaus reikalų ministerijai duomenis tiesiogiai perduos interneto ir telekomunikacijos ryšių tiekėjai. Informacija minėtoje bazėje bus saugoma vienerius metus. Policija ir saugumo tarnybos galės pasinaudoti duomenų bazėmis gavę teismo leidimą. Šis pasiūlymas visuomenėje atgaivina diskusijas apie visus stebintį „Didįjį brolį“ (angl. – „Big Brother“). Taip pat planuojama kaupti asmens tapatybės kortelių bei Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos pacientų duomenis. Imama abejoti, ar valstybė sugebės administruoti tokius milžiniškus informacijos kiekius. Pernai D. Britanijoje buvo išsiųsta 57 mlrd. SMS žinučių, o elektroninių laiškų kiekvieną dieną išsiunčiama 3 mlrd. Tačiau kai kurie šaltiniai tvirtina, jog centralizuota duomenų bazė pati būtų nusikaltėlių taikiniu. Šį teiginį patvirtina ir Informacijos komisaro asistentas Jonathanas Bamfordas: „Tai mums sukeltų rimtų rūpesčių. Nėra žinomas joks teisinis pagrindas, leidžiantis rinkti kiekvieno Jungtinės Karalystės piliečio duomenis. Tikrai abejojame, kad tokia priemonė galėtų būti pateisinama ir pageidaujama. Mes jau įspėjome anksčiau, kad judame link visuotinio sekimo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Slaptas sekimas vietoje atviros kovos

2008-01-23 | Visas naujienas apie tai, kad muzikos leidėjai ar kino platintojai nutraukė skaitmeninių kūrinių su DRM (skaitmeninėmis autorių teisių apsaugos priemonėmis) pardavimą, reikėtų vertinti labai skeptiškai. Matydami, kad publikos simpatijos akivaizdžiai krypsta į nevaržomos užraktais informacijos pusę, pardvėjai iš pradžių labai aktyviai priešinosi (pamenate istoriją apie Sony sąmoningai platintą Trojan programą muzikiniuose CD?), o pastaruoju metu ėmė tiesiog masiškai „kapituliuoti“, prisiekdami daugiau tokių nenaudoti. Tačiau apsaugos sistemas kuriančios firmos nebankrutuoja, o muzikos ir filmų platintojų akcininkai irgi triukšmo nekelia. Ar firmos rado tinkamą joms DRM pakaitalą? Žinoma! - Tai jau seniai visiems pažįstamas ženklinimas be specialios įrangos nematomais, negirdimais ir neaptinkamais „pėdsakais“ (watermarks). Kas mūsų svarstomame kontekste yra tie „watermarks“? Tai slaptai ir be atviro vartotojo sutikimo į perkamą internetu muzikos ar filmo failą užsakymo metu įterpiama pardavėjo turima informacija apie pirkėją: vardas, pavardė, kliento numeris duomenų bazėje, regionas, kalba, mokestis, data, laikas, IP, kliento operacinė sistema, naršyklės versija - bet kas, ką galima gauti automatiškai ar pareikalauti užpildyti prieš įsigyjant prekę. Įsigyta prekė neturi užraktų - ją galima atkurti bet kuriame kompiuteryje ar nešiojamame įrenginyje, tačiau turint priemones, mokančias rasti tuos paslėptus pėdsakus, galima patikrinti, kas pirko vieną ar kitą aptiktą kūrinį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Slaptas sekimas – neišvengiama tikrovė

2007-10-25 | Žmogus gali būti sekamas visur. Gatvėse ar aikštėse judėjimą fiksuoja filmavimo kameros. Darbe bosas gali pasiklausyti jūsų pokalbių, stebėti jūsų darbą kompiuteryje ir tikrinti elektroninius laiškus. Namuose į kompiuterius internetu laužiasi įvairaus plauko nusikaltėliai. Jūsų pašnekesių patalpose gali klausytis saugumo struktūros, įmontuodamos "blakę" ar dekoduodamos balsus pagal langų virpesius, suinteresuoti asmenys lengvai gali perimti pokalbius mobiliuoju telefonu ar susirašinėjimą, įskaitant ir jų turinį. Asmens buvimo vietą gali išduoti navigacinė įranga automobilyje, mobiliojo telefono ar mobiliojo interneto skleidžiamas signalas. Na, o atsiskaičius mokėjimo kortelėmis galima išsiaiškinti ir ką jūs perkate. Iš esmės slaptas sekimas šiandien nebėra tik filmų siužetas. Tokiuose filmuose, kaip "Enemy of the State" ("Valstybės priešas") ar trilogijoje apie agentą Bourną... Elektronikos specialistai teigia, kad dėl pasenusių technologijų asmens ar savo sąskaitos duomenis apsaugoti gana sunku. Pavyzdžiui, parduotuvėje surinkus PIN kodą, aparato atmintyje jis išlieka dar mėnesį. Tad belieka pasikliauti sveika nuovoka ir dažniau tikrinti savo banko sąskaitas. Nuo rugsėjo 15 d. visoje ES įsigaliojo vadinamoji sekimo direktyva. Tiesa, Lietuvoje dar tik svarstomos su šia direktyva susijusios Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kurios turėtų įsigalioti gruodžio 1 d.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Amerikoje kuriamos visuotinio sekimo technologijos

2007-09-15 | Jungtinių Valstijų vyriausybė kuria itin sudėtingomis technologijomis paremtus prietaisus, kurie padės sekti žmones, pranešė „BBC News”. Šie prietaisai leis atpažinti žmogų vien iš eisenos, pastatuose aptikti mirusius arba priešiškai nusiteikusius žmones, o netolimoje ateityje – galbūt ir skaityti mintis. Po Rugsėjo 11-osios kai kurie mokslininkai, dirbantys gynybos srityje, savo dėmesį sutelkė ne į branduolinius ginklus, o žmonių, pavyzdžiui, galimų savižudžių sprogdintojų, stebėjimą. Žmonėms sekti skirtas technologijas šiuo metu tobulina Merilendo universiteto, įsikūrusio netoli Vašingtono, mokslininkai ir studentai. Pas juos apsilankęs BBC žurnalistas Humphrey’is Hawksley’is buvo paprašytas pavaikščioti po susitikimų kambarį. To pakako, kad kompiuteriai apdorotų kamerų perduotą vaizdą ir sukurtų tam tikrą žmogaus eisenos kodą. Mokslininkai stengiasi sukurti sistemą, kuri veido atvaizdą susietų su eisena, ūgiu, svoriu bei dar beveik 30 kitų savybių, kad po to kompiuteris iš karto atpažintų asmenį. Anot profesoriaus Ramos Challapos, tai leistų mašinoms identifikuoti net minioje esantį asmenį. Panašios sistemos kuriamos ir Pentagone. Pažangių gynybos tyrimų projektų agentūra (Defence Advanced Research Projects Agency – DARPA) turi vieną specialią misiją – užtikrinti, kad atsiradus naujai technologijai JAV visada būtų žingsniu priekyje. Šios agentūros pasiekimai negali nekelti susižavėjimo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Didysis brolis jau čia

2007-08-16 | Praėjusią savaitę Gedimino Kirkilo Vyriausybė patvirtino Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimų projektą. Kai Seimas priims šiuos pakeitimus, visų Lietuvoje veikiančių asmenų telefoninio ryšio bei interneto paslaugų teikėjai bus įpareigoti kaupti duomenis apie kiekvieno Lietuvoje esančio asmens telefoninius skambučius, naršytus interneto tinklalapius, rašytus elektroninius laiškus bei bendravusių asmenų konkrečią buvimo vietą. Pagal Lietuvoje įgyvendinamą tvarką tokia informacija apie visus asmenis turės būti saugoma vienerius metus. Elektroninio bendravimo turinys kol kas nebus kaupiamas. Prie turinio informacijos kaupimo problemų tiek JAV, tiek ES valstybėse planuojama grįžti netolimoje ateityje. Lietuvos Vyriausybė tokiu savo žingsniu pradeda įgyvendinti vadinamąją ES Sekimo direktyvą. Tikimasi, kad naudojant tokius sukauptus duomenis ES valstybių teisėtvarkos institucijoms turėtų būti lengviau kovoti su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais. Totalinėmis sekimo priemonėmis bus bandoma įveikti pasaulyje sparčiai plintantį terorizmą ir nuolat technologiškai tobulėjančius organizuotus nusikaltėlius. Nors daugiau kaip du šimtai europarlamentarų balsavo prieš šią direktyvą, vis dėlto balsų dauguma (378 balsai) ją pavyko priimti. Lietuvos Vyriausybė dar neapsisprendė, kas kompensuos tokio visuotinio sekimo išlaidas. Ar jos guls ant ryšių operatorių pečių, ar valstybė pati įrengs dešimtis milijonų litų kainuojančias duomenų saugyklas?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Visuotiniam sekimui – žalia šviesa

2007-05-23 | Lietuvoje atsiranda galimybė iš mobiliojo telefono numerio nustatyti žmogaus buvimo vietą. Nuo šiol tėvai galės nuolat kontroliuoti savo vaikus, sutuoktiniai – antrąsias puses, o darbdaviai – pavaldinius. Paslaugą „Locator“, kuria naudodamiesi už nedidelį mokestį nesunkiai sužinosite, kur yra jūsų atžalos, draugai ar kolegos, kol kas teikia du mobiliojo ryšio operatoriai – „Omnitel“ ir „Bitė“. Pateikę užklausą SMS žinute, gausite apytikrį vietos aprašymą. Užklausus internetu (www.locator.lt arba wap.sp.lt) bus atsiųstas žemėlapis, rodantis teritoriją, kur yra ieškomas žmogus. Tiesa, vieta nustatoma su paklaida – mieste ji gali siekti 50 m, kaime apie 2 km. Tuo įsitikinome patys. „L.T.“ žurnalistė, gavusi žemėlapį, pastebėjo, kad namas, kuriame gyvena vaikas, vos pakliuvo į apibrėžtą teritoriją. Nors namas buvo Vilniaus Žirmūnų mikrorajone, anot po žemėlapiu esančio teksto, jo reikėtų ieškoti šalia esančiame Antakalnyje, Antakalnio ir Žolyno gatvių sankirtoje ir aplink ją. Tą pačią procedūrą pakartojus kitą dieną, vaizdas jau buvo tikslesnis – šįkart nurodyta teritorija pasislinko arčiau Žirmūnų. Po žemėlapiu esantis užrašas bylojo, kad vaikas šiuo metu yra Šiaurės miestelyje, prie prekybos centro „Banginis“ ar teritorijoje aplink, nors, kaip ir vakar, buvo namuose. „Paklaida priklauso nuo bazinių stočių išsidėstymo, juk vaikas nevaikšto su davikliu“, – teigė „Omnitel“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Selickai-tė. Anot jos, užsienyje ši paslauga labai populiari.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Sekimo virusas

2005-12-28 | Fantastinių filmų ir knygų siužetai tampa realybe. Tie, kurie skaitė Jurgos Ivanauskaitės knygą „Placebas“, tikriausiai prisimena slaptą organizaciją, kurios nariai žinojo viską apie visus. Prieš porą metų toks knygos siužetas kėlė šypseną. Lygiai taip pat neįtikėtinai atrodė ir filmai, kuriuose būdavo bandoma įteigti, kad visi esame sekami ir visas mūsų gyvenimas registruojamas didelėse bylose. Išsigandome tik prezidentinio skandalo metu, kai sužinojome, kad mūsų pokalbių gali klausytis Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tada kai kurie, aptardami svarbesnius arba intymesnius reikalus, pradėjo išjunginėti mobiliuosius telefonus arba palikdavo juos kitame kambaryje. Viena per šį skandalą išgarsėjusi dama netgi tikino, kad susitikusi su draugais ji ne tik išjungia savo telefoną, bet ir išima jo bateriją bei suvynioja ją į skepetaitę. Maža ką - atsarga gėdos nedaro. Kai Paksogeitas pradėjo užsimiršti, visus išgąsdino vadinamasis abonento skandalas, tik dar labiau sustiprinęs nuojautą, kad esame sekami ir mūsų telefoninių pokalbių kas nors gali bet kada pasiklausyti ir dar blogiau - paskelbti juos viešai. Tada atrodė, kad nuėjome per toli, bet paaiškėjo, kad tai tik sekimo pradžia. Mes naiviai manėme, kad tokie skandalai, kai žmonės sekami, kai bandoma įsiveržti į jų asmeninę erdvę, nors tai žmogaus laisvių pažeidimas, vyksta tik Lietuvoje. Pasirodo klydome! Sekimo ir persekiojimo liga serga visa Europa, kurią užkrėtė Amerika.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Europiečių saugumas mainais į privatumą

2005-12-16 | Lietuvos politikai ir teisininkai tikina, kad nauja Europarlamento direktyva neatvers kelio visuotiniam sekimui. Pareigūnai pradeda skaičiuoti, kiek ryšių bendrovėms kainuos įgyvendinti Europos Parlamento (EP) sprendimą dėl papildomo duomenų apie asmenis kaupimo. Nors kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse direktyva įvertinta prieštaringai, ji Lietuvoje sutikta palyginti ramiai. Politikai ir teisininkai tvirtina, kad naujasis dokumentas neturėtų pažeisti žmogaus teisių ir padės kovai su terorizmu visame žemyne. EP balsų dauguma trečiadienį pritarė Duomenų apsaugos direktyvos projektui, kuriuo nustatomos naujos taisyklės, kaip turėtų būti saugomi duomenys apie ES šalių piliečių telefono skambučius bei interneto žinutes. Dabar direktyvos projektas keliaus į ES teisingumo ministrus vienijančią tarybą. Jeigu jai bus galutinai pritarta, nuo 2007 metų visos Bendrijos valstybės, taip pat ir Lietuva, privalės įdiegti kiek griežtesnę ryšių duomenų saugojimo ir disponavimo jais tvarką. EP balsuojant dėl šios direktyvos Lietuvai atstovaujančių europarlamentarų nuomonės išsiskyrė. Penki buvo už jos priėmimą, penki pasisakė prieš, vienas susilaikė, dar du išvis nebalsavo. Direktyvai pritarta 378 EP nariams balsavus už, 197 prieš ir 30 susilaikius. Iš viso EP yra 732 nariai. Naujas dokumentas numato, kad ES valstybėse stacionarų, mobilųjį ir internetinį telefono ryšį bei elektroninio pašto paslaugas teikiančios bendrovės privalo saugoti duomenis apie Bendrijos piliečių ryšio seansus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!