LT   EN   RU  
2017 m. lapkričio 24 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Vestuvės
Laimingos santuokos receptai

2010-02-08 | Rodos, ką tik nuskambėjo Mendelsono maršas, tostai, vestuvių pokylio muzika... Rodos, dar taip neseniai gyvenote ypatingomis pakylėtomis nuotaikomis, o šiandien jūs jau nebe jaunavedžiai, o viskuo nepatenkinti, suirzę, priekaištais besisvaidantys sutuoktiniai... Kas gi pasikeitė? Kasdienės bėdos, buitis, nenoras suprasti ir priimti artimą žmogų tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį kadaise „pati susikūrėte“... Psichologai tvirtina, kad tarpusavio santykiai – tai menas, kurio reikia mokytis visą gyvenimą. Tai nuolatinis kompromisų ieškojimas įveikiant savąjį ego. Todėl verta nuo pirmų santuokos dienų ne tikėtis aukso kalnų iš sutuoktinio, o žinoti, kad realiame šeimos gyvenime ne viskas visada klojasi sklandžiai ir gražiai. Būkite pasiruošę pakilimams ir nuosmukiams, įvairioms konfliktinėms situacijoms, atsirandančioms tarsi iš nieko. Turbūt vienas sudėtingiausių jaunos šeimos išbandymų – vaikelio gimimas. Tai vyksta ne tik todėl, kad pora – tai ne trys, o du asmenys, bet dar ir dėl to, kad tenka savo partnerį nuo šiol vertinti ne kaip romantišką meilužį, o kaip atsakingą tėvą ar motiną. Sena išmintis, kad vaiko gimimas gali sutaikyti nedarnią porą, tėra mitas. Vaiko gimimas – visai kitokių, naujų santykių pradžia, kai tenka atsisakyti daugelio įprastų, malonių dalykų, keisti vertybes, naujai dėlioti gyvenimo prioritetus. Neištikimybė – dažna skyrybų priežastis. Ar įmanoma numatyti neištikimybės priežastis?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Mergvakaris ir Bernvakaris

2009-11-08 | Tradicinių vestuvių sutikime ypač svarbus buvo mergvakaris. Į jį susirinkdavo artimiausios, visą gyvenimą būsimą nuotaką supusios, moterys, – jaunos ir pagyvenusios, mamos ir tetos, kito kaimo moterys. Mergvakaris – jaunosios atsisveikinimas su savo mergyste, draugėmis, jos išlydėjimas į kitą gyvenimą. Todėl jo dalyvės dainuodavo dainas apie mergelės gyvenimą, pasakodavo savo vestuvių, mergvakarių istorijas, patardavo, kaip susitvarkyti su vyru namuose ir kaip išvengti poblemų šeimoje. Dažniausiai vyriausioji pamergė orgnizuodavo visą mergvakarį: užvesdavo mergvakario dainas, graudindavo jaunąją, mokė šokti. Ritualas prasidėdavo padovanojant jaunajai pinigėlį, kuris turėdavo atnešti sėkmę ir pinigus naujai šeimai. Pinigėlis būdavo paslepiamas jaunosios batelyje. Paskui jaunąją pasodindavo ant duonkubilio ir apsupusios puslankiu dainuodamos pindavo vainiką iš atsineštų gėlių. Paskui visos medinėmis šukomis eidamos ratu jaunajai iššukuodavo plaukus, uždėdavo vainiką ir padovanodavo veidrodį. Pasižiūrėjusi į savo atvaizdą jaunoji paimdavo šukas, kuriomis ją šukavo merginos ir mesdavo per dešinį petį į netekėjusių panų būrį...Kurią pirmą šukos paliesdavo – ta ištekės pirmoji. Rūtų vainikėlių pynimas – mergvakario dalis. Vestuvėms būdavo atrenkamas gražiausias. Nuotakos apsaugojimui nuo užkerėjimo, vainiko pynėjos eidavo prie stalo, ant kurio gulėdavo įvairūs vainikui pinti skirti žalumynai, sukibusios užrankų ir apeidavo jį ratu. Nupynusios vainiką, jos vėl išeidavo ratu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vestuvinė atributika - svari pagalba „oficialiems“ asmenims

2009-11-04 | Kvietimai sutuoktuvėms, taurių graviravimas, šaržai, etiketės buteliams, vestuviniai pinigai, vestuvinis laikraštis, ekskliuzyviniai buteliai, šeimos židiniai, vestuviniai plakatai, siuvinėtos pagalvėlės, šokoladiniai medaliai, vestuvinė dekoravimo atributika - girliandos, dekoracijos, kėdžių užtiesalų nuoma, servetėlės, jaunavedžių vietos dekoro elementai… Kad ir kokios apimties ar pobūdžio šventė būtų – labai retai kada apseinama be specialiosios šventinės atributikos. Vestuvės - taip pat nėra išimtis. Todėl nuo neatmenamų laikų egzistuoja taip vadinama vestuvinė atributika. Metams bėgant ji šiek tiek keitėsi, adaptuodamasi prie naujai besiformuojančių vestuvinių tradicijų ir technologinių galimybių. „Protingai“ pasirinkta vestuvinė atributika suteikia vestuvėms savitumo, įgalina spalvingiau teatralizuoti vestuvines ceremonijas ir ženkliai pakelia pobūvio svečių nuotaiką. Kita vertus – vestuvinė atributika labai palengvina „oficialiųjų“ vestuvinio pobūvio asmenų dalią: skiriamieji ženklai bei „darbo įrankiai“, stalo puošybos elementai, dovanos, diplomai, kokybės atitikties sertifikatai, testamentai, aksesuarai ir t.t. ir pan., - visa tai tiesiog būtini piršlio, svočios, taurininkų, Ministrų ir žemesnio rango vestuvinio pobūvio valdininkų atributai, be kurių jiems būtų nepalyginamai sunkiau deramai atlikti patikėtas pareigas…

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vestuvės. Ar verta viską daryti pačiam?

2009-10-30 | Organizuoti vestuves – užsiėmimas tikrai smagus. Bet, santuoka - tai dar ir išties nelengvas, daug išmonės, sugebėjimų, laiko bei pastangų reikalaujantis darbas. Ypač, jei to imasi patys jaunieji ir daro tai pirmą kartą… Žinoma, vestuvės nuo pirminio plano gali skirtis, ir netgi žymiai, tačiau pats planavimo procesas padeda sistemingai apgalvoti detales ir nieko svarbaus neužmiršti. Ypač svarbu, kad vestuvių planavimas leidžia tiksliai suplanuoti biudžetą, ir dar svarbiau – paskirstyti išlaidas laike. Taip matysite, jog daugiausia pinigų jums reikės, pavyzdžiui, balandžio, birželio mėnesiais ir savaitę prieš santuoką. Dažnai planuojant vestuves kyla begalė įvairiausių klausimų, rūpesčių, tenka susidurti su įvairiausiomis problemomis, spręsti netikėtas užduotis, atlikti tokius darbus, apie kuriuos iki tol net nepagalvotumėte. Reikia apmastyti kiekvieną smulkmeną, o artėjančių vestuvių jaudulys bei kasdieniniai darbai trukdo tinkamai pasirengti šventei. Visa tai prieš vestuves nemaloniai nuteikia, kenkia veido odai ir labai apkartina džiugų šventės laukimą… Todėl visus pasirengimo santuokai rūpestėlius dažnai protingiau, o atskirais atvejais netgi pigiau, yra patikėti šios srities profesionalams. Jie tikrai ne prasčiau pasirūpins visomis vestuvių smulkmenomis bei subtilybėmis ir nepridarys tiek daug apmaudžių klaidų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vestuvių planavimas. II-oji dalis

2009-10-29 | Pirmoje vestuvių planavimo straipsnio dalyje aptarėme ką reikėtų atlikti likus 6-12 mėnesių iki planuojamų vestuvių, taip pateikėme planuojamam vestuvių biudžetui būtinas pozicijas. Toliau reikėtų nuspręskite, kaip turi būti suplanuotos Jūsų vestuvės. Sudarykite vestuvių planavimo komandą iš draugų, giminių ir artimųjų arba kreipkitės į vestuvių planuotojus, kurie padės įgyvendinti visus Jūsų sumanymus. Apgalvokite savo įvaizdį ir imkitės vestuvinių rūbų pasirinkimo. Po to, kai nusprendėte kokio stiliaus turi būti Jūsų vestuvės, kaip jos turi būti suplanuotos, peržiūrėkite vestuvinių suknelių katalogus. Tai padės Jums išsirinkti vestuvinę suknelę. Po to jau galite drąsiai žygiuoti į vestuvinių rūbų saloną. Gal būt yra prasmė skirti laiko fitnesui ar aerobikai, kad šventės metu jaustumėtės komfortabiliau. Susitarkite su visažistu ir kirpėju, kad suplanuotą vestuvių dieną atrodytumėte kaip galima įspūdingiau. Pasirinkite liudininkus. Iš anksto išsiaiškinkite, ar jie sutinka būti aktyviais suplanuotų vestuvių dalyviais – jie gi bus artimiausi jaunųjų pagalbininkai. Jei ne, tai tada būtinai reikia numatyti gerą pobūvio vedėją ir kitą aptarnaujantį personalą. Kraštutiniam atvejui numatykite ir kitas liudininkų kandidatūras. Likus mažiausiai keturiems mėnesiams iki banketo apsispręskite dėl pobūvio vietos. Ją reikėtų pasirinkti patogiausią svečiams suvažiuoti ir atitinkančią Jūsų kokybės reikalavimus bei, žinoma, kainą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vestuvių planavimas. I-oji dalis

2009-10-28 | Jūs nusprendėte susituokti ir norite, jog vestuvės taptų laiminga ir nepamirštama diena, kuri ilgam įsimins? Šiame dviejų dalių straipsnių cikle mes parinkome keletą naudingų patarimų, kurie gal būt padės Jūsų vestuves padaryti tikra švente – tiek Jums, tiek Jūsų giminėms bei artimiesiems. Vestuvių planavimą reikėtų pradėti iš anksto ir tada labai gali būti, jog neteks nusivilti, kad pati svarbiausia Jūsų gyvenimo diena praėjo kažkaip ne taip… Kaip reikėtų teisingai pradėti vestuvių planavimą? Dar prieš 6-12 mėnesių iki vestuvių reikėtų pasirinkti metų laiką, datą ir valandą, kada turėtų įvykti Jūsų santuokos registracija. Ruduo, žiema, pavasaris, vasara – visi metų laikai savaip yra gražūs ir turi savo privalumų. Jei nuspręstumėte tuoktis bažnyčioje, Jums derėtų pasidomėti, ar pasirinktą dieną galima bažnytinė santuokos registracija. Po to, pasirinkite dar vieną datą – ji gali praversti, jei atsirastų nenumatytų aplinkybių, trukdančių paduoti pareiškimus būtent tai dienai. Numatydami pobūvio laiką pasistenkite įvertinti daugumos svečių galimus pageidavimus. Nuspręskite, ką norėtumėte pakviesti į savo vestuves. Pasistenkite išsiaiškinti, ar visiems planuojamiems svečiams ši data yra priimtina. Šiais laikais daugelis savo laisvalaikį planuoja toli į priekį. Pasidarykite du svečių sąrašus tam atvejui, jei pamatysite, kad Jūsų šventės biudžetas ima viršyti galimybes.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Santuoka – tai dovanoti save visą ir visam

2009-10-15 | Norėčiau tikėti, jog po pirmojo mano bandymo nesuprantama ir vingiuota kalba susieti krikščioniškąją ir prigimtinę santuokas, šį kartą vėl pavyks laimėti mielo skaitytojo dėmesį. Šiuo kukliu ir toli gražu neprofesionaliu pamąstymu jį vėl kviesčiau paieškoti aiškesnio vyro ir moters sąjungos – santuokos - supratimo ir kartu prisiliesti prie gana sudėtingos temos: šeimos tikslo ir jos pagrindo. Juk kad ir keista, kunigaujant kuo toliau, tuo vis sunkiau jaunavedžiams pavyksta išversti į nūdienos kalbą pagrindinį krikščioniškosios santuokos sutikimo objektą – neatšaukiamai priimti kitą ir jam save visą dovanoti (plg. C. 1057 §2: vir et mulier foedere irrevocabili sese mutuo tradunt et accipiunt). Kai kas tai vadina „tikra“ meile ir turbūt neklysta. Sutikite, tai nelengva tema. Šiuo straipsniu nesiruošiu pasakyti nieko naujo. Kai kam tai bus tik „nuvalkiotos“ bažnytinės tiesios ar postringavimai apie sugedusį nūdienos pasaulį. Visgi juo norėčiau savotiškai pabandyti pasiaiškinti kai kuriems savo skaitytojams. Su jais visiškai sutinku: ne mums, kunigams, reikia kalbėti apie santuokos prasmę, grožį ar tikslus. Reikalingi susituokusiųjų pasauliečių liudijimai šia tema. Visgi – labai dažnai nutinka, jog vertinimas „iš šalies“ kartais būna tikslesnis. O gyvenantiems šeimoje kartais trūksta laiko ar galbūt ir noro įvertinti ar pamatyti tai, ką jie turi ir kiek daug jie gali. Čia ir būtų mano leitmotyvas įkišti savąjį trigrašį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Teologas ir psichologas teigia atradęs laimingos santuokos formulę

2009-09-28 | Po ilgamečių studijų Artimuosiuose Rytuose teologas, turintis svajonę kada nors tapti dvasininku, ir šeimos santykių konsultantas Tomas Girdzijauskas sako, jog kertinis laimės akmuo yra stiprūs ir šilti santykiai šeimoje. Viename interviu jus pristatė kaip žmogų, radusį laimingo vedybinio gyvenimo formulę. Ar tokia egzistuoja? Visų laikų šeimos ekspertai ir šventi tekstai tiesiai šviesiai sako, jog visos skyrybos vyksta tik dėl vienos esminės priežasties – sutuoktinio pareigų nevykdymo. Šios pamatinės pareigos nepasikeitė per amžių amžius, tačiau vyrui ir moteriai yra visiškai skirtingos. Tarp šių pareigų yra vienas bendrumas: teikti vien malonumą savo sutuoktiniui ir neteikti net mažiausio skausmo. Duoti sutuoktiniui tai, ko jis iš tikrųjų nori, o ne tai, ką savo nuožiūra patogu jam duoti. Tai besąlygiška tarnystė svarbiausiam žmogui pasaulyje. Indijoje sakoma: vyras turi elgtis su žmona kaip tarnas su karaliene, žmona turi elgtis su vyru kaip tarnaitė su karaliumi – toks yra idealus, karališkas santykis poroje. Tai taip paprasta ir kartu sudėtinga... Jei kalbėtume išsamiau, vyrai ir moterys turi išmokti vieną bendrą pamoką apie jausmus, arba širdžių kalbą. Didžiausia gyvenimo pilnatvė ir laimė yra pasiekiama tik per tradicinę šeimą. Tačiau norėdamas pasiekti tokį pilnatvės lygmenį žmogus turi sumokėti tam tikrą kainą, t. y. paaukoti savo egoizmą ir norą rūpintis tik savimi, tik savo poreikiais.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Willard and Marguerite Beecher. Pražūtingas romantikos mitas santuokoje

2009-09-01 | Pasaulyje nėra kitų santykių, kurie būtų didesnis pasitikėjimo savimi išbandymas, negu vedybos. Ir vėl atrandame, kad santykiai priklauso nuo to, ar sutuoktiniai stengiasi būti agapės lygmens, ar kūdikiško, egoistiško eros lygmens. Kaip visi žinome, dauguma santuokų sunkiai žengia į priekį, kovodamos su nerimstančiu eros. Tokiose egoizmu paremtose santuokose neišvengiamai atsiranda šiurkštaus elgesio sistema. Santuoka negali išlaikyti kovos dėl valdžios krūvio. Suaugusieji sužeidžiami, o sutuoktinių vaikus žaloja kovoje praslystantys smūgiai. Dauguma santuokų tampa nelaimingos dėl romantikos mito. Bet yra ir kitų nesibaigiančias problemas lemiančių veiksnių – tai baimė ir nepasitikėjimas tarp lyčių, jie dažnai panaudojami sutuoktinių kare. Dėl tarp lyčių esančios baimės atsiranda kova dėl valdžios - kuris kurį valdys. Iš to atsiranda lyderio-sekėjo arba šeimininko-vergo santykiai. Šioje kovoje, kur vienas bando „užsėsti“ ant kito, prarandama abiejų žmonių nepriklausomybė. Jų vienas kito baimė tik padidėja, kai kuris nors laimi savo kruviną pergalę. Freudas nuėjo į kraštutinumą ir aprašė tai kaip moterų pavydą, kad vyrai turi varpą. Išgąsdintas žmogus nori valdžios. Bet iš tikrųjų jam reikia tik daugiau pasitikėjimo savimi ir produktyvumo. Santuokos, pagrįstos romantikos mitu, degraduoja iki abipusio kaltinimo. Kaltinimo tikslas yra paslėpti būtinybę labiau pasitikėti savimi ir tapti vaisingesniam. Kaltintojas sako: „Tu esi šuo, nes neduodi man to, ko aš noriu iš tavęs”.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Atleidimas ir santuoka

2009-08-29 | Jau daugelį metų konsultuodamas šeimas, vis įsitikinu ir įsitikinu, kad be kasdienio atleidimo vienas kitam žmonos ir vyro gyvenimas gali virsti pragaru. Ir esu matęs, kaip net labiausiai erškėčiuoti rūpesčiai dažnai išsisprendžia, ištarus vieną paprastą žodį „atleisk“. Prašyti partnerio atleidimo visada sunku, nes reikia tapti nuolankiam, pažeidžiamam, pripažįstančiam savo silpnumą ir klystamumą. Tačiau yra keletas dalykų, darančių santuoką sveikesnę. Vokiečių pastorius Dytrichas Bonheferis (Dietrich Bonhoeffer), Hitlerio kalintas už pasipriešinimą nacių režimui, savo įkurtai mažai bendruomenei primindavo būtinybę „gyventi atleidimu“, nes be atleidimo negali tverti joks žmogiškas ryšys ir ypač santuoka. Kartą jis rašė: „Neįrodinėkite savo teisių. Nekaltinkite vienas kito, neteiskite ir nesmerkite, neieškokite kliaučių, tik priimkite vienas kitą tokius, kokie esate, ir kasdien atleiskite vienas kitam iš visos širdies.“ Per trisdešimt trejus santuokos metus mudviem su žmona Verena netrūko progų išbandyti savo nusiteikimą atleisti. Vos savaitei praėjus po mudviejų vestuvių, patyrėmę pirmą krizę. Pasikvietėme mano tėvus ir seseris pietų į savo naująjį butą, ir Verena visą popietę sukosi virtuvėje, ruošdama valgį. Mano sesuo menininkė nužiedė mums molinių lėkščių rinkinį, ir aš išdėliojau jas ant stalo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!