LT   EN   RU  
2017 m. rugsėjo 22 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Lietuvių valgiai
  Kulinarija > Lietuvių valgiai
Lankomumo reitingas Publikuota: 2012-12-19
Aukštoji Lietuvos kulinarija (2 dalis) Smuklės, karčemos ir traktieriai

SMUKLĖS, KARČEMOS IR TRAKTIERIAI – SKIRTINGOS PASKIRTIES UŽEIGOS

(II  dalis prie straipsnio „Aukštoji Lietuvos kulinarija“)

B. Geritsas. „Smuklė“

Senovėje aukštoji lietuvių virtuvė (aristokratų, didikų ir bajorų) skyrėsi nuo žemosios lietuvių tautos virtuvės, kuri radosi formuojantis miestams ir skylant visuomenei į aukštuomenę ir prastuomenę, turtinguosius ir mažiau pajamų turinčius  bei visiškus varguolius.

Miestuose didėjant žmonių užimtumui, atsiranda ir atitinkamos maitinimo užeigos: smuklės, karčemos, traktieriai. Tai yra skirtingos užeigos, skitingiems tikslams įrengiamos,- vienos jų atsirado anksčiau, kitos – vėliau. Ir jų paskirties nereikėtų maišyti, nebent per neišmanymą, nežinojimą. Juk šiandien neiname į svaigųjų gėrimų kioskelį ir nereikalaujame, kad mus aptarnautų padavėjas kaip restorane, picerijoje neprašome, kad mus apnakvydintų kaip viešbutyje...

Apolonijus Kendzierskis. Žydai prie smuklės. 1879 m.

Dvarų, vienuolynų ir klebonijų smuklės daugiausiai buvo statomos netoli dvarų pakelėse, papiliuose ir prie vienuolynų sienų. Smuklėse nemokamai be atlygio dirbdavo vien žydai. Visą pelną pasiimdavo degtinės varyklų, midaus viryklų ir alaus bravorų savininkai – dvarininkai arba dvasiškiai.

Klausimas – kas likdavo žydui? Štai čia ir buvo tikrasis žydiškas „gešeftas“ (biznis): talmudas žydams draudžia maitinti, valgydinti, mokinti savo valgių gamybos, duoti savo patiekalų receptus ar kitaip patarnauti gojams (netikėliams), tačiau skatinamas buvo apsukinėjimas – žydiškai – „šmugel“ (galima spėti žyduose atsiradęs nuo lietuviško žodžio „smuklė“, nes savo tarpe žydai smukles vadino „austerijomis“), skysčių pilstymas savo naudai – „šinkor“. Todėl žydai mielai dirbdavo smuklėse, kur susirinkusieji pijokai, degradavę girtuokliai norėdavo tik vieno – prisiliuobti iki žemės graibymo. Smuklėse žydai šinkuodavo dvarų, klebonijų ir vienuolynų degtinę, alų ir midų.

Kas yra „šinkavimas“? Kai siekiant žydiškos naudos iš butelio ar statinės į kitą indą įpilama mažiau gėrimo, kai stipresnis gėrimas atskiedžiamas vandeniu ir pan. Kadangi pagal Talmudą žydas padarytų mirtiną nuodėmę, jei patarnautų kitatikiui (gojui), tai žydai smuklėse atsitvėrė nuo gojų lankytojų prekystaliu – baru, už kurio dirba ir šiuolaikiniai barmenai. Štai barai ir yra žydų atradimas.

Ir tarybiniais laikais tiktai žydai pardavinėdavo gazuotą vandenį, vandenį su sirupu ir nuo tų atliekamų lašų susikraudavo nemažus turtus...

Taigi, žydas, „prišinkavęs“ lankytojui degtinės, juos net nepaduodavo, nepastumdavo, - kad nenusižengtų Talmudui, - girtuoklis pats turėdavo pasiimti gėralą.

Nei žydas, nei žydė, nei žydukai neturėjo teisės gaminti valgio netikėliams, juos aptarnauti, todėl smuklėse šalia baro stovėdavo statinė su silkėmis, iš kurių patys klientai pasiimdavo silkes, čia pat jas išsidarydavo, išdaras sumesdavo į šalia esantį dubenį, o ta silke užkandžiaudavo. Vienintelis smuklių valgis – silkė buvo naudinga žydui, - kuo ji sūresnė, tuo būdavo išgeriama daugiau gėrimų.

Tiesa, žydai už maistą laikydavo samdinį ubagą, kuris gyvendavo tvartelyje su gyvuliais, o reikalui esant smuklėje pasitvarkydavo, retsykiais nuvalydavo apšnerkštus stalus. Kitaip sakant, smuklės buvo nevalyvumo ir antihigienos židiniai, bet girtuokliams tai buvo per nieką, net ir šiandien alkoholikų landynės, „snarglinės“, kioskeliai yra lygiai tokie patys nevalyvumo ir atisanitarijos židiniai. Gaila, kad kai kurie šių dienų restoratoriai (restoraninio verslo specialistai) nežino smuklės funkcijų (jos buvo  nešvarios, šiukšlinos girtuoklių, degradavusių asmenų nusigėrimo vietos) ir savo maitinimo įmones pavadina „smuklėmis“...Yra net tokių mažamokslių, kurie visiškai neišmano lietuviškų kaimo trobesių funkcijų bei paskirčių ir savo maitinimo įmones su savivaldybių bukagalvių valdininkų palaiminimu pavadina „klėtimis“, „svirnais“, „jaujomis“. Stebiuosi, kodėl ne „tvartais“, „kiaulidėmis“ ar „mėšlidėmis“...

Kai kurių mažiau išsilavinusių šou biznio atstovų, parodų, kino ir teatro scenaristų bei režisierių galvose yra įsigalėjusi nuomonė, kad lietuviai visi iki vieno praleisdavo laiką smuklėse, čia smagiai leido laiką, šoko, dainavo ir kitaip linksmindavosi...Jokiu būdu!

Įsivaizduokite koks būtų visų žydų pasipiktinimas, jei smuklėse kitatikiai, t.y. “gojai” (pagal žydus - netikėliai) pradėtų įvedinėti savo papročius ir tvarką.

Kitas dalykas būdavo karčemos (karšemos) ir traktieriai.

Straipsniai.lt

Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį.

                     

Komentuoti

Lankomumo reitingas

Diskusijos - aptarti forume

Versija spausdinimui - versija spausdinimui

Atgal

































































Atsitiktinės gairės:    Z.Jurgelevičiaus rubrika (23)    Kelionių pasiūlymai (7)    Vynas (16)    Raganos (12)    Meino meškėnas (2)    Susitaikymas (9)    Bendravimas (743)    Lietuvių valgiai (28)    Soliariumai (5)    Sektos žudikės (6)    Pyktis (6)    Grupės (81)    Garso sistemos (15)    Škotų aviganis (3)    Specialiosios tarnybos (36)    Vytautas Bogušis (12)    Gintaras Beresnevičius (26)    Sveikata (313)    Seimo Pirmininkas (2)    Logistika (12)    Nacionaldarbininkų Sąjūdis (2)    Sekimas ir privatumas (12)    Technologijos (1819)    Parapsichologija (22)    Kulinarija (181)    AMD (3)    Atmintis (4)    Parapsichologai (7)    Reinkarnacija (6)    Emo (10)    Vaizdo kortos (3)    Dailė (34)    Dvarai (36)    Kovo 8 (3)    Jautis (2)    Menas būti kartu (2)    Motociklai (12)    Hipiai (9)    Vytautas Landsbergis (6)    Procesoriai (28)    Krizė (59)    Alkoholizmas (15)    Arūnas Valinskas (4)    Vorai (2)    Vestuvės (16)    Sąmokslo teorijos (19)    Burtai (8)    Valstiečių sąjunga (2)    Buto remontas (3)    Žmogaus teisės (18)
1. Lietuvos kulinarijos paveldas: Išterlioti Aleliumai ir Kūčios su Kalėdomis
2. Savo tautai
3. Kalėdų tortai
4. Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako paslaugos
5. Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako paskaitos
6. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Ar yra Lietuvos aukštoji virtuvė?
7. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Kodėl Lietuvoje mėgstama valgiams duoti įmantrius poetiškus valgių pavadinimus?
8. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Kas per dalykas yra dvarų etiketas?
9. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Lietuvoje nėra nė vieno lietuvių valgių restorano
10. Lietuvos kulinarijos paveldas - Lietuvos viduramžių puotos
1. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (I dalis) Kas per dalykas yra dvarų etiketas?
2. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (I dalis) Ar yra Lietuvos aukštoji virtuvė?
3. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (I dalis) Lietuvoje nėra nė vieno lietuvių valgių restorano
4. Aukštoji Lietuvos kulinarija (2 dalis) Smuklės, karčemos ir traktieriai (tęsinys)
5. Kaip Kūčios tapo apsirijėlių švente
6. Silkių ir strimėlių sudymas
7. Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako paskaitos
8. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Kodėl Lietuvoje mėgstama valgiams duoti įmantrius poetiškus valgių pavadinimus?
9. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Ar yra Lietuvos aukštoji virtuvė?
10. Lietuvos kulinarijos paveldas - Lietuvos viduramžių puotos
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!