LT   EN   RU  
2017 m. lapkričio 25 d., šeštadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Lietuvių valgiai
  Kulinarija > Lietuvių valgiai
Lankomumo reitingas Publikuota: 2014-12-23
Lietuvos kulinarijos paveldas - Lietuvos viduramžių puotos

Lietuvos kulinarijos paveldas

LIETUVOS VIDURAMŽIŲ PUOTOS

Lietuvos istorija mūsų dienomis vystosi dviem kryptimis: pataikūnišką slavišką (Vilniaus universiteto istorikai, kurie remiasi XVIII – XX amž. lenkų ir rusų istorikų tyrimais bei raštais) ir objektyvia (Vakarų šalyse gyvenę ir gyvenantys M.Gimbutienė, J.Statkutė de Rosales, Č.Gedgaudas, A,Gustaitis, A.Lileika ir ypač daug jaunų Lietuvos istorikų, nagrinėjančių autentiškus istorinius šaltinius, kartografiją nuo pirmojo tūkstantmečio iki Kristaus, išsaugotus Vakarų valstybių bei Vakaruose gyvenančių Lietuvos aristokratų  archyvuose ir bibliotekose).

Apie  lietuvių  puotas ir garbingų asmenų priėmimus XV a. Lietuvos valdovų pilyse žinių išlikę nedaug. Ir dažniausiai rašytini šaltiniai randami Vakarų Europos archyvuose ir bibliotekose Lietuvos aristokratų, gyvenančių užsienyje, archyvuose.

Lietuvos karalystėje (lenkų pramintoje - didžiąja kunigaikštyste), kuri tais laikais pagal teritoriją buvo viena didžiausių šalių Europoje ir daug didesnė už polovcų valstybėlę, Vatikano popiežiaus atkeltų į Vistulės žemupį (dabar vadinamų poliakais) lankėsi Prancūzijos ambasadorius kunigaikštis Žilberas de Lanua (Ghillebert de Lannoy) ir paliko rašytinių duomenų apie Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lietuvos karaliaus Vytauto Didžiojo rūmų papročius, sutinkant svečius. Per aštuonias dienas karaliaus Jogailos buvo gausiai vaišinamas, kunigaikštis Lanua pasigyrė buvęs vieną iškilmingą dieną “pakviestas prie karališko stalo ir atsivalgęs labai gražių puikių pietų".

Per kitą kelionę - 1421 m. - jis taip pat buvo gražiai sutiktas, pakviestas į medžioklę, apdovanotas, jam buvo iškelti dveji pietūs "iš šešiasdešimt porų valgių" .

1429 m .Lietuvos karalius Vytautas Didysis savo rezidencijoje Lucko pilyje sukvietė suvažiavimą, į kurį atvyko Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis, popiežiaus legatas, daug Europos ir Azijos šalių karalių ir kunigaikščių. Lietuvos Metraštyje rašoma: "Kai svečiai Lucko pilyje viešėjo pas Lietuvos karalių Vytautą ir Lietuvos karalius Vytautas visus juos gausiai vaišino, kasdien vaišėms išeidavo septyni šimtai statinių midaus, neskaitant muskatelio (saldaus desertinio vynuogių vyno su laiškiu gėlių kvapu), ir vynų, ir malvazijos, ir įvairių kitų gėrimų: septyni šimtai telyčių, septyni šimtai avinų ir paršų, po šešis šimtus stumbrų, po šimtą briedžių, neskaitant įvairios kitos žvėrienos ir daugelio kitų mėsiškų ir naminių patiekalų".

Puotų metu buvo ne tik valgoma ir geriama, bet ir linksminamasi bei šokama. Taigi, Lietuvos karalystės rūmuose vykusius garbingų svečių, užsienio pasiuntinių priėmimus nuolat lydėdavo muzika ir šokiai. Kitos istorinės žinios, susijusios su karališkomis vaišėmis mus pasiekė iš XV a. II p.: Venecijos pasiuntinys Ambrozijus Kontarinis (Ambrosio Contarini) 1474 m. kovo mėn. po audiencijos pas Lietuvos karalių Kazimierą Jogailaitį buvo pakviestas pietų, "kurie jam atrodė maždaug itališkai pagaminti ir didžiai gausūs ir skanūs".

1477 m., antrosios kelionės metu, po pusvalandinio pokalbio su karaliumi, Venecijos pasiuntinys Ambrozijus Kontarinis buvo nuvestas į salę, kur buvę paruošti stalai. Pietūs vyko su visomis ceremonijomis: trimitams gaudžiant atvyko karalius Kazimieras su dviem savo sūnumis. "Jie atsisėdę iš dešiniojo šono, iš kairiojo - pirmasis vyskupas ir šalia jo ambasadorius. Tolėliau sėdėjo prie stalų Lietuvos didikai, kokios keturios dešimtys asmenų. Valgius į stalą nešė tarnai, irgi pirma trimitams sugaudus, ant didelių tacų (padėklų), gausiai prikrautų. Tie valgiai buvę patiekiami su peiliu, kaip Venecijoje".

Kontarinis pažymėjo, kad jam čia reikėjo išbūti mažne dvi valandas, valdovui vis klausinėjant apie jo keliones. Kontarinis beveik neužsimena apie patiekalus, kuriais būdavo maloninami svečiai, matyt, labiau stebino pati patiekimo ceremonija, lydima trimitų muzikos. Jis pastebėjo, kad čia maistas panašus į Italijoje gaminamą, ir kad atsižvelgiama į šalies, iš kur atvykę pasiuntiniai, maitinimosi papročius, nepaisant vietinių tradicijų.

Pagal Europos viduramžių vaišinimosi tradicijas šalia Lietuvos valdovo iš abiejų pusių turėjo sėdėti kilniausi puotos dalyviai ir garbingiausi svečiai. Tame stalo gale paprastai būdavo sudedami ir gardžiausi bei gražiausiai papuošti valgiai, o kiti svečiai turėjo tenkintis paprastesniais patiekalais. Stalo serviravimu ir patiekalų išdėliojimo tvarka bei eiliškumu rūpinosi stalininkas – pareigybė, atsiradusi Lietuvoje kaip tik XV a., į kurią pretenduoti galėjo kilmingų didikų vaikai. Valgoma būdavo, rankomis imant suraikytą maistą, patiektą dideliuose padėkluose kartu su peiliu. Maistą smulkindavo specialus rūmų patarnautojas - raikytojas, o gėrimais rūpinosi irgi rūmų taurininkas.

Tarnų apranga. Patiekalai patiekiami lėkštėse su dangčiais

Supersensacinga senovinė graviūra, vaizduojanti Lietuvos karaliaus Vytauto Didžiojo dukters Sofijos ir Maskolijos (dabar - Rusijos) kunigaikščio Vasilijaus sužadėtuvių puotą. Graviūroje matyti, kad viduramžių Lietuvoje puotos būdavo ne tik prabangios, bet nestokojo ir šou elementų. Puotaujančius Lietuvos ir Maskolijos didikus aptarnauja raiti tarnai, net ir ceremonmeisteris raitas nurodinėja raitiems tarnams, kur kokius valgius ir gėrimus reikia išdėlioti. Tarnai jodinėja ant dresiruotų žemaitukų veislės nedidelių arklių. Ant stalų, kaip matyti, šakučių dar nėra, bet stalai apdengti staltiesėmis, daug įvairių puotos indų: dubenų, lėkščių, ąsočių, grafinų, taurių, peilių. Tarnai patiekalus patiekia dubenyse su dangčiais, gėrimus – grafinuose.

 Kinematorgafiškai atgaivinta šitokia lietuvių didikų puotų scena pasauliui sukeltų šoką.

Štai kaip XVI amžiaus pradžioje metraštininkai aprašė Lietuvos valdovų Šventųjų Velykų pietus: „ant Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo Kazimieraičio Jogailaičio (1506-1548) bei jo brolio Vladislavo, kuris tuo metu buvo Čekijos ir Vengrijos karaliumi, Šventųjų Velykų stalo buvo dedamas keptas įdarytas avinėlis, simbolizuojantis Dievo avinėlį. Jį, pagal tų laikų etiketą, valgyti galėdavo tik damos, aukščiausi pasaulietiniai ir dvasininkijos asmenys.

Stalo kampuose būdavo keturi kepti šernai, garbinantys keturis metų laikus. Šernai būdavo įdaryti keptais paršiukais, kumpiais ir dešromis. Dvyliką keptų paukštiena įdarytų elnių su paauksuotais ragais vaizduodavo dvyliką mėnesių. Kartais tarp elnių būdavo dedami kepti stumbrai.

Aplink šiuos fantastinius kulinarijos stebuklus būdavo sudėlioti 365 ragaišiai, žemaitiški grybais, kiaušiniais ir kopūstais įdaryti pyragai, paskui mozūrai (saldūs pyragai), žemaitiški papločiai, papuošti meduje mirkytais džiovintais vaisiais. Už jų stovėdavo tiek pat putnių minkštų bobų, papuoštų velykiniais ornamentais ir užrašais.

Dvylika kibiro dydžio sidabrinių paauksuotų bosų su vynu vaizduodavo dvyliką mėnesių, 52 mažesni sidabriniai boseliai su Italijos, Ispanijos ir Kipro vynais atitinkamai atstovavo 52 metų savaites, 365 buteliai su Vengrijos „Tokajumi“ reiškė dienų skaičių metuose.

Tarnams valdovai liepdavo patiekti 8760 kvortų midaus, kurios rodė valandų skaičių metuose“...

Vėžių valgytojai

Miestiečiai ruošia vištieną

Miestiečiai, pirkliai, amatininkai, kareiviai, dvasininkai, vienuoliai, valstiečiai taip pat turėjo savo virtuves, kurios, suprantama skyrėsi nuo aukštosios didikų virtuvės, bet pagrindiniai maisto produktai buvo vartojami vieni ir tie patys, tik paprasčiau paruošti. 

Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos senamiesčių namuose dar ir dabar yra išlikusios didžiulės virtuvės-židiniai, kur žmogaus gali stovėti visų ūgiu ir gaminti valgį virš žarijų, kepti, virti, troškinti, ruošti kitokius valgius.

Tokių židinių, kur valgį gali gaminti keletas žmonių, galima rasti Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos senuose rūmuose, net namuose. Deja, nei architektai, nei paminklosaugininkai nežino kas tai per patalpos

Pietūs rūmuose. Stalai apdengti baltomis staltiesėmis

Pietūs medžioklės metu. Valgoma nuo baltų staltiesių

Karališka puota lauko terasoje, graviūroje matyti prie atskiro stalo sėdinti karalius (svečiai ir dvariškiai pagal jiems priklausantį rangą sėdi prie atskirų stalų, Valgymui išdėlioti šaukštai.). Puotaujančius linksmina muzikantai, o valgį smulkina stalo patarnautojas – raikytojas. Stalininkas atneša tris dubenis su maistu. Vynas, suprantama, sudėtas ant ledų specialiame prie stalo stovinčiame dubenyje. Salės gale matote indaują su įvairiais ąsočiais. Beje, šakučių dar nėra.                                                   

Didikų puota. Graviūroje matome prie stalo sėdinčius didikus, du juos aptarnaujančius stalininkus, du mažordomus, kurie vadovauja valgių nešėjų grupėms, salės gale matote įrengtą specialų liftą patiekalams ir gėrimams pakelti bei nuleisti. Valgiai nešami apšildytose pintinėse, kad neatauštų, - šiandien puotoms naudojami specialūs marmitai...

Rusijos imperijos ambasadorius Nikolajus Repninas,  kuris su karalių Stanislovą Augustą lydėjusia svita lankėsi Radvilų rūmuose Nesvyžiuje, rašė: „Karalius atvyko į Radvilų rūmus Nesvyžiuje. Po nuostabaus dirbtinių ugnių demonstravimo bei pietų trims šimtams svečių karalius nusileido į požemius. Ten pamatė aukso luitus, sukrautus iki pat lubų. Aukso buvo šimtai pūdų, buvo daug auksinių daiktų ir 12-kos apaštalų skulptūros iš šio metalo bei sidabro, nusagstytos brangiais akmenimis“.

Virtuvėse jau tada būdavo sudėtingi įrengimai, indai ir įrankiai.

Vienintelis Lietuvoje sertifikuotas nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
Vincentas Sakas
Mob. tel. +370 617 24 338

Arūnas Vincentas Pranciškus SAKAS.
Jotvingių bajoras nuo 1307 metų,
Herbas ATMINTIS, Obalsis – HONESTE ET SUPERBIA

Straipsniai.lt

Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį.

Komentuoti

Lankomumo reitingas

Diskusijos - aptarti forume

Versija spausdinimui - versija spausdinimui

Atgal

































































Atsitiktinės gairės:    Mistika (9)    Kovo 8 (3)    Muzika (196)    Menas būti kartu (2)    Ginklai (22)    Žiniasklaida (108)    Dektinė (2)    Metalinės muzikos grupės (8)    Pirmoji meilė (3)    Interjero dizainas (13)    Gyvenimo džiaugsmas (2)    Darbdaviai (10)    Toyota (2)    Klaviatūros (11)    Savivaldybių rinkimai (9)    Specialiosios tarnybos (36)    Šventasis Pranciškus (3)    Vandenis (7)    Parapsichologai (7)    Filatelija (11)    Vestuvės (16)    Lobiai (12)    Emo (10)    Gotai (17)    Erich Fromm (5)    Turizmo agentūros (10)    Hipnozė (10)    Teatrai (21)    Rytietiški šokiai (16)    Rasos (2)    Architektūra (11)    Vabzdžiai (5)    Fizika (11)    Naujieji metai (12)    Mistika (446)    Tamplieriai (7)    Tadas Blinda (10)    Nusikaltimai (6)    Euro naujienos (2)    Elektroninės muzikos grupės (3)    Sąmokslo teorija (19)    Šunų veislės (52)    Sekimas ir privatumas (12)    Kreditai (2)    Samsung (3)    Teisė (61)    Procesoriai (28)    Shotokan (11)    Šachmatai (11)    Parašiutizmas (15)
1. Lietuvos kulinarijos paveldas: Išterlioti Aleliumai ir Kūčios su Kalėdomis
2. Savo tautai
3. Kalėdų tortai
4. Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako paslaugos
5. Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako paskaitos
6. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Ar yra Lietuvos aukštoji virtuvė?
7. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Kodėl Lietuvoje mėgstama valgiams duoti įmantrius poetiškus valgių pavadinimus?
8. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Kas per dalykas yra dvarų etiketas?
9. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Lietuvoje nėra nė vieno lietuvių valgių restorano
10. Restauruojamų dvarų kulinarijos paveldo samprata: Restauruojamų dvarų svetainių įrengimas
1. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (I dalis) Kas per dalykas yra dvarų etiketas?
2. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (I dalis) Ar yra Lietuvos aukštoji virtuvė?
3. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (I dalis) Lietuvoje nėra nė vieno lietuvių valgių restorano
4. Aukštoji Lietuvos kulinarija (2 dalis) Smuklės, karčemos ir traktieriai (tęsinys)
5. Aukštoji Lietuvos kulinarija (2 dalis) Smuklės, karčemos ir traktieriai
6. Kaip Kūčios tapo apsirijėlių švente
7. Silkių ir strimėlių sudymas
8. Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako paskaitos
9. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Kodėl Lietuvoje mėgstama valgiams duoti įmantrius poetiškus valgių pavadinimus?
10. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Ar yra Lietuvos aukštoji virtuvė?
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!