LT   EN   RU  
2017 m. lapkričio 21 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Lietuvių valgiai
  Kulinarija > Lietuvių valgiai
Lankomumo reitingas Publikuota: 2005-01-04
Lietuviai europiečius išmokė užkandžiauti

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karaliaus, kunigaikščių, didikų, bajorų, vyskupų ir kitų aukštųjų dvasininkų rūmuose, vienuolynuose nuo senų senovės buvo priimta svečius vaišinti priimamajame. Vos svečiui atvykus, tuoj pat būdavo patiekiama užkanda. Beje, šitaip užkandžiauti iš lietuvių išmoko, o vėliau ir perėmė ir savo mityboje pritaikė Europos tautos ir slavai.

Viešintiems svečiams užkandą pateikdavo porą valandų prieš pietus, kad nepraalktų. Vaišinama būdavo rūkyta žvėriena, kitais rūkytos mėsos gaminiais, - kumpiais, dešromis ir Lietuvos kulinarijos pasididžiavimu - skilandžiu, taip pat džiovinta, rūkyta, sūdyta ar vytinta žuvimi: eršketais, lašišomis, sykais, šamais, šlakiais ir karališkąja žuvimi seliava.

Vakarų Europos svečius stebindavo raugintais (Vakarų ir Pietų Europos šalys iki šiol nemoka rauginti daržovių, jas tik marinuoja) ir sūdytais baravykais, grūzdais, kazlėkais, kelmučiais, raudonikiais, rudmėsėmis, šilbaravykiais, ūmėdėmis, taip pat raugintomis daržovėmis ir mirkytais vaisiais.

Rytų kraštų svečiai, ypač iš Ordos, Totorijos, Rusijos, kur rūkytų maisto atsargų nemokama pasiruošti net ir dabar, užkandžiaudavo rūkyta mėsa, paukštiena ir žuvimi, rūkytomis kriaušėmis, obuoliais, slyvomis ir vyšniomis. Prie užkandžių būdavo duodama įvairiausių įdarytų pyragų su žvėriena, kitomis mėsomis, žuvimi, grybais ir daržovėmis. Be to, prie užkandžių būdavo duodama gira, alus, midus, degtinė, įvairios degtinės trauktinės bei atvežtiniai vynai.

Sovietinė okupacija sunaikino lietuvišką kulinariją, - picerijos lietuvišką kulinariją galutinai išbraukia

1940 m., sovietinei Rusijai okupavus Lietuvą, iš jos rūmų ir dvarų, bažnyčių ir vienuolynų buvo išvežti neįkainuojami kultūros turtai - bibliotekos, meno kūriniai, muzikos instrumentai, baldai, indai ir panašiai.

Per 50 sovietinės rusų okupacijos metų iš Lietuvos istorijos, kultūros ir buities buvo išbraukti didikų ir bajorų, kunigų ir vienuolių, pirklių, amatininkų ir miestelėnų valgiai. Pamirštos buvo aukštaičių (turinti net tris skirtingas virtuves - šiaurės, rytų ir vakarų), dzūkų, jotvingių, kurios ypač įtakojo Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos virtuvių, maisto atsargų ruošybos ir kulinarijos vystymąsį. Pamirštos buvo suvalkiečių, kuršių, ypatingai savaiminga klaipėdiečių virtuvės, į vieną suvelta dvi skirtingos pietų ir šiaurės žemaičių virtuvės. 50 metų buvo diegiamas vien sovietinis, Maskvoje patvirtintas "obščepitas". Ir taip įdiegtas, kad net šiandien nuo jo niekaip negali išsivaduoti nei kulinarijos specialistai, nei, juo blogiau, patys valgytojai...Todėl šiandien Lietuvoje bujoja viena ir ta pati vulgari sovietinio „obščepito" virtuvė su pagrindiniu savo patiekalu rusišku „kardonadu", rusiška užkanda prie alaus, dar vulgaresnė bulvinė virtuvė (neišmanėlių pavardinta lietuviška virtuve) su cepelinais, kugeliu ir kefyro šaltibarščiais. Tad nieko stebėtino, kad šių vulgarių virtuvių pabodusius valgius iš lietuvių mitybos baigia išstumti pigios itališkos picos bei nesveikas makdonaldinis greitmaistis (šio biznio atstovai totaliai ir begėdiškai mulkina lietuvių tautą, nes paskaičiavus picų ir makdonaldinio maisto savikainą, matyti, kad Lietuvoje šie patiekalai parduodami su 500 ir daugiau procentų antkainiu).

...Iš senųjų dvarų ir vienuolynų inventorinių, išlaidų knygų, senųjų kulinarinių knygų galime atsekti kiek ir kokių maisto produktų mityboje naudojo lietuviai. O jų sąrašas išties susidaro įspūdingas ir ypatingai turtingas. Vartant senąsias lietuvių kulinarines knygas, matyti, kad lietuviai maisto gamybai naudojo išties įspūdingai daug maisto produktų ir kaip nė viena kita Europos tauta (tai, matyt, lėmė gamtinės ir klimatinės sąlygos bei praktiškai pastovios karo sąlygos) turėjo daug maisto puošybos technologijų.

Čia būtina pažymėti, kad 1740 m. Rusijos laisvoji ekonominė bendrija, vadovaujama kunigaikščio F.Kurakino (Kurakinai priskiriami Gediminaičiams nuo Kaributo šakos) atkreipė dėmesį į tai, kad rusų tauta per provoslavišką tikybą, kuri vertė rusus pasnikauti 290 dienų per metus, pavertė absoliučiais tinginiais, - rusai iš vis neturėjo geros virtuvės, nemokėjo ruoštis maisto atsargų, nemokėjo auginti daržovių, gamintis mėsos, paukštienos, pieno produktų. Rusų vrtuvė buvo skurdi, nuobodi ir vienodai pasnikiškai neskani, ypač tas sakytina buvo apie kaimo gyventojus, o jų tuo metu Rusijoje buvo daugiausia.

Rusijos laisvosios ekonominės bendrios nariai suprasdami, kad savo tautą lengviausiai atpratinti nuo tinginio yra išmokinti skaniai valgyti, todėl Sankt Peterburge išleido pirmąją kulinarinę knygą slavų kalba, kuri vadinosi "Litovskije kušanija". O jau į antrąją kulinarijos knygą "Povarenije zapiski", išleistoje 1769 m., Š. Drukovec tiesiog nurašo pirmosios knygos receptus. Dar vėlesniais laikais, kada Rusijoje atsirado kapitalizmas ir turtingų žmonių sluoksnis, kuriems pradėjo rūpėti skaniai pavalgyti, būtent jie į Maskvą, o vėliau ir į Sankt Peterburgą pasikvietė prancūzų kulinarus. Tuo metu išleistos V.Levšino, P. Sumarokovo kulinarinės knyos vėlgi nusirašomos iš "Litovskie kušanija", o E. Malachovec savo kulinarinėje knygoje "Padarok molodym chozajkam" 1904 m dar prideda prancūziškų, vokiškų ir juos visus pateikia kaip rusiškus valgius, kurie, iš tiesų, buvo labai populiarūs Rusijoje ir tuo metu jau tapo nacionaliniais rusų valgiais.

Mažaraščiai, nutautinti, naginėti ir amžinai nuolankūs lietuvaičiai apie tai nieko nežinojo ir svajojo apie geresnius laikus, kada Lietuvoje bus pradėtos auginti bulvės ir laukė nesulaukė, kol koks nors Lenkijos žydelis atritins kugelį su cepelinu, ir badu besigaluojantys tautiečiai tuos svetimvalgius galės paskelbti naujaisiais stabais ir garbinti per visas negandas, karus, sovietmečių ir nepriklausomybių badmečius... Beje, Lenkijos ir Gudijos pasieniuose gyvenantys žydeliai aškenaziai savo paviržį - cepelinus gaminosi su vištos spirgais, o kugelį su žąsienos taukais, tad valgyti juos galėdavo net šaltus, - paukštienos taukai lengvai tirpdavo burnos temperatūroje. Tuo tarpu nuo Vytauto Didžiojo laikų Lietuvoje gyvenantys žydai-litvakai turėjo savo išskirtinę košerną virtuvę, kuri garsėja tuo, kad čia įpatingai žiūrima į sanitarijos reikalavimus ir sveiką suderintą mitybą.

Straipsniai.lt

Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį.

            

Komentuoti

Lankomumo reitingas

Diskusijos - aptarti forume

Versija spausdinimui - versija spausdinimui

Atgal

































































Atsitiktinės gairės:    Matematika (2)    TV3 (4)    Politika (363)    Skolininkai (12)    Miniatiūros (7)    Filosofija (326)    Politologija (64)    Policija (2)    Sel (10)    Pelės (5)    Makaronai (2)    LNK (2)    Žindymas (14)    Aiškiaregiai (11)    Kornreksai (3)    Draudimas (7)    Prezidento rinkimai 2009 (12)    Rokeriai (3)    Architektūra (11)    Feng šui (7)    Lietuvių fantastika (11)    Krikščionybė (135)    Kreditai (2)    Sportas (8)    Žvaigždės (19)    Paukščių gripas (21)    Laikrodžiai (3)    P2P tinklai (2)    Kūdikio maitinimas (3)    Vorai (2)    Atviras kodas (23)    Rytietiški šokiai (16)    Švietimas (1281)    Sportiniai šokiai (2)    Darbdaviai (10)    NLP (8)    Statyba (29)    Lotynų šokiai (5)    Meilė (138)    Ekologiškas maistas (2)    Krikščionys demokratai (3)    Opel (4)    Vaizdo kortos (3)    Partizanai (12)    Istorija (154)    Moters diena (4)    Kinų horoskopas (14)    Lietuvoje (16)    Aviacija (38)    Šamanai (7)
1. Lietuvos kulinarijos paveldas: Išterlioti Aleliumai ir Kūčios su Kalėdomis
2. Savo tautai
3. Kalėdų tortai
4. Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako paslaugos
5. Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako paskaitos
6. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Ar yra Lietuvos aukštoji virtuvė?
7. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Kodėl Lietuvoje mėgstama valgiams duoti įmantrius poetiškus valgių pavadinimus?
8. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Kas per dalykas yra dvarų etiketas?
9. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Lietuvoje nėra nė vieno lietuvių valgių restorano
10. Lietuvos kulinarijos paveldas - Lietuvos viduramžių puotos
1. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (I dalis) Kas per dalykas yra dvarų etiketas?
2. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (I dalis) Ar yra Lietuvos aukštoji virtuvė?
3. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (I dalis) Lietuvoje nėra nė vieno lietuvių valgių restorano
4. Aukštoji Lietuvos kulinarija (2 dalis) Smuklės, karčemos ir traktieriai (tęsinys)
5. Aukštoji Lietuvos kulinarija (2 dalis) Smuklės, karčemos ir traktieriai
6. Kaip Kūčios tapo apsirijėlių švente
7. Silkių ir strimėlių sudymas
8. Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako paskaitos
9. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Kodėl Lietuvoje mėgstama valgiams duoti įmantrius poetiškus valgių pavadinimus?
10. Lietuvos aukštosios kulinarijos naikinimas (antra dalis): Ar yra Lietuvos aukštoji virtuvė?
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!