Wisława Szymborska - Laiminga meilė
Laiminga meilė. Tai normalu?
Rimta? Naudinga?
Kas pasauliui iš dviejų žmonių,
kurie nemato pasaulio?
Neužtarnautai išaukštinti,
vieni iš milijono, bet įsitikinę,
kad taip buvo lemta - už ką?
Už nieką.
Šviesa krinta iš niekur -
kodėl gi ant jų, ne kitų?
Ar tai žeidžia teisingumą? Taip.
Griauna per vargus įtvirtintas normas,
verčia iš aukštumų moralę? Griauna ir verčia.
Pažvelkit į tuos laiminguosius:
bent jau apsimestų truputį,
suvaidintų rūpestį prie draugų!
Paklausykit kaip juokiasi - tikras įžeidimas.
Kaip jie kalba - iš pirmo žvilgsnio suprantamai.
O jau jų ceremonijos, ritualai,
pačių išgalvotos pareigos -
lyg sąmokslas žmonijai už akių!
Sunku ir nuspėti, kuo pasibaigtų,
jei jų pavyzdžiu pavyktų sekti.
Kuo remtųsi religijos, poezija,
Kas išliktų, kas pasimirštų,
kas pasiryžtų neperžengt ribų?
Laiminga meilė. Ar ji būtina?
Sveikas protas ir taktas liepia tylėti,
lyg apie Gyvenimo aukštųjų sferų skandalą.
Puikūs vaikai gimsta be jos pagalbos.
Niekuomet žemės negalėtų apgyvendinti,
juk taip retai nutinka.
Tegu žmonės, nepažįstantys laimingos meilės,
tvirtina, kad laimingos meilės nebūna.
Tuo tikint bus lengviau jiems ir gyventi, ir mirti.
Į lietuvių kalbą išvertė G.P. pajutusi, kad nei minutės daugiau nebegalime be Šymborskos.
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
