Tokia diena
tik nesakyk - gyventi privalau!
nušviesk vėl mano naktį, vizija
šventa.
kur mylimojo akys vėl šypsosis,
kur laimės amžinoji valanda...
sustokite akimirkos, palikit aidą
žodžių kartą ištartų.
dešimtmečių paklodės juodos,
o aš tavim vis gyvenu... kodėl
už ką? nežino niekas, nepaguos
jau vis gilėjanti šaltų kapų tyla.
lauktoji vizija, pabūki man malda
- - -
tik nieko nekalbėk.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: