Erškėtrožės
Erškėtrožės dykynėje prie seno klevo ,
Kur ištuštėjus atmintis,pradingę pamatai ,
Raudonos uogos šilumą dar mena ,
Nors kartais dygūs būdavo spygliai...
Erškėtrožių kerai prie juodojo asfalto ,
Kuriuo eini be purvo,rodos,nemąstai ,
Kaip tavo artimiausieji gyvena ,
Kai jų išsiskiria ir dingsta net keliai.
Erškėtrožių kelmelis raudonuoja ,
Jei atveda širdis,prašau ,užeik.
Prie namo pamatų prinokusių
Saldžiųjų uogų saują
Ištiesiu tau ,papuošiu stalą atminties žiedais ...
Kai linksma ,liūdna-visada pareik.
2008
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: