Ilgesys
Apspangęs nuo ramumos rūkas
Užlieja Puntuko akmenį,
Kuris įsimūrijęs ritmingai susitraukinėjančioje
Vyšninėje širdyje.
Ko nerimastingai lauki,
Žingeidi bekūne akie?
Pasiilgusi vandenyno tolių lauki aušros,
Išgelbėsiančios Tave nuo tamsos speigulių.
Vyšninė sensta, akmens dulkės dūla,
Nuodija raudoną upeliūkštį, plukdantį rytinę šypseną.
Apatiška erdvė paaštrina pojūčius.
Alsavimas per gilus,
Impulsai keliauja nešini gyvasties skerdimo.
Apelsininės gijos pasiilgo virpuliukų,
Kylančių nuo išsausintos odos girgždėjimo galiukuose.
Juodoji skylė užvėrė vartus pakol sprogimo anga išgriaus
Geležinius strypus.
Ir vėl viskas pakvips marcipaniniu juoku.
Vėl.
2009-02-01
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: