Kad taip pabūčiau
Po lapų uždanga užsistovėjau-
Kaip balta gulbė žodžio nesakiau
Ir nepaklausė netgi vėjas ,
Ką aš vienatvėje mąstau.
Voratinkliai ant veido limpa ,
O akys žvelgia kuo toliau ,
Kad taip ant jo pabūčiau ,
Nors trumpam- priklaupus ,
Pakibusiu rasos lašu...
Ir kam tokia ilga naktis bemiegė?
Gal ,kad pabusčiau spinduliu mažu .
Ant veido jau šešėliai nusidriekia-
Voratinklis su rasos lašeliu.
2008
http://ona-eiles.blogspot.com
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: