Akis į akį...
Akmens ir klevo ta pati vieta-
Upelio girdoma pakrantė.
O iš dangaus saulės šviesa
Nereikalinga akmeniui-
Jis būna čia seniai...neauga.
Kai medis numeta lapus ,
Į rudenį juos plukdo vandenys -
Tai budintis šios žemės laikas.
Ir akmenys skaičiuodami metus
Dugne,kad nepaslystų,vienas kitą laiko.
O su ledais pašoka lengvesni
Ir kaip lapus srovė juos draiko...
Jų kelio naštą gal prisiima kiti
Ir ant pečių akis į akį- taip su būtimi
Lyg svarstykles lemties
Juos keldami ilgam išlaiko.
2008
http://ona-eiles.blogspot.com
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: