Sugriuvusi ir pusiau sudaužyta viduramžių pilis
Kiekvieną dieną
užimu kaip sugriuvusią
ir pusiau sudaužytą viduramžių pilį.
Didelės krūvos plytų driekiasi mano užnugaryje.
Taip man atrodo prabėgęs mano gyvenimas.
Karštos ir sunkios
buvo birželio mėnesio dienos.
Baimė ir desperacija
vaikščiojo Ukmergės miesto gatvėmis.
Tai ištrėmimo dienos.
Rusų kareivių milinės.
Šautuvų buožės.
Ir traukiniai,
kurie vežė į baisią ir žiaurią ir tolimą Rusiją.
O mano sesės ir broliai,
kurie kartą patekot į traukinį ir nebegrįžot,
arba grįžo t po daugelio metų pusiau sudaužyti.
Toks jau mūsų gyvenimas.
Bet gyventi vis viena reikia.
Ir tikėti į daug gražesnį gyvenimą reikia,
nes, praradus tikėjimą,
mūsų visas gyvenimas būtų nevertas grašio.
Kiekvieną dieną
užimu kaip sugriuvusią
ir pusiau sudaužytą viduramžių pilį.
Didelės krūvos plytų driekiasi mano užnugaryje.
Paimu vieną plytą.
Ir kitą plytą.
Ir iš naujo imu statyti gražesnį gyvenimą.
2009 11 27
apolla741
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
