Kai užsidega žvaigždės, gėlės užsimerkia
Klajodami,
Būdavo,
Išeidavom
Į tylią, rūke paskendusią,
Pievą -
Tarpumiškis.
Tyliai kažkas šlamėdavo žolėje.
Tu ištiesdavai ranką ir sukuždėdavai:
- Palauk.
Taip atsiveria kitas pasaulis.
Kiek pasaulių yra
Ir kiek jų gali būti?
Tavo akys - begalės pasaulių.
Šaltos žvaigždės kasnakt žiūri į mus.
Kažkur ten teka didelė juoda saulė,
Žalia ugnis užlieja
Sidabrinį paviršių.
Tu užmerki akis,
Ir vizija išnyksta.
Už durų du žmonės laukia.
Jų rankose - gėlės (juodos chrizentemos).
Uždengi ranka akis.
Atsisveikinkim.
Mes taip toli vienas nuo kito,
Kaip negali būti toli net žvaigždės.
Tavo akys - kaip veidrodžiai -
Atspindi tik viską, kas aplink,
Bet kur tu?
Ieškau,
Laukiu,
Tikiu.
Du kūnai,
Prasilenkiantys dangaus kūnai
Visatos begalybėje -
Aš ir tu.
Ūkanotoj tarpumiškio pievoj
Tyliai merkiasi gėlės ir žiebiasi žvaigždės.
Nutolstam.
Nepamodami rankom nueinam.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: