Kalinys
Susmeki, kaip į medį, alebardą...
Te sula mintim agonija išplaukia,
cigarečių dūmais te pakyla,
ligi paskutinio kraujo lašo lietumi
į žemės kūną sminga...
Absorbuotas laiko žodžio randas gija,
kitas veriasi šalia. Dieve,
adaptuotis nebespėju ir vien
ambicijose tarp kaprizų gyvenu...
Kur išsigelbėjimas kūnui,
o sielai skaistykla?
Kas kaltas čia?
...pasidžiauk,
tu bent alibi turi...
Amnestijos aš neprašysiu,
o kai jau susipratęs imsi gal svarstyt -
nebereikės...
Aš tyliai eisiu vakaro rasa namo...
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: