Via Appia
Šypsosi balzganos kaukės
žaliam tūkstantmečiam kely.
Nudaužtos statulos –
pinijų ūksmėje ir žydrynėj.
Stebi abipus kelio veidai – nebylūs, akli.
Kaitros ir liūtys
patricijų pėdsakus nykiai ištrynė.
Priemiesčių debesys tik
ant senų mauzoliejų užlėks.
Švilpia į vėjus ir į avarijas automobiliai...
Ką gi romėno galva,
nusiritusi ant žolės,
kužda mergaitei po saulės šydu,
dabar jau nebyliai?..
Vaičiūnaitė, Judita. Gatvės laivas: Eilėraščiai. – Vilnius: „Vyturys“, 1991.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: