Septynios nuodėmes
Mes gėrėme pavasarį
Kaip vyną
Ir meile apsinuodijom.
Srauniam upely paskandinom
Visas septynias nuodėmes.
Išbėgome, nubėgome dainuodami
Kaip broliai
Į trečio brolio –
Į kvailelio vestuves.
Kaip lapai nuo beržų
Nuvytę dienos puolė –
Mes nuodėmėm nežudėme savęs...
Tada kažkas paklausė mus –
Kur nuodėmės?
Ir mes atsakėm:
Nuodėmių nėra.
Nuplovė tas upelis apsinuodijęs,
Skraiste užklojo vakaro žara.
Prakeikėme upelį tą
Ir nuodėmes,
Pavasarį prakeikėm
Ir save,
Ir grįžom alkani ir apsinuodiję
Į trečio brolio kvailio vestuves.
1944
Jonynas, Antanas. Rugsėjo pilnatis: Poezijos rinktinė. – Vilnius: Vaga, 2003.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: