Jūra
Aš stoviu ant kopos pajūry,
Regiu tave, manoji jūra.
Kokia didinga tu esi,
Kaip čia atsiradai ir kas tave sukūrė?
Tu dar tik vakar žiauriai atrodei,
Su uraganu šokai kartu,
Dabar nutilus, tu tyliai oši,
Ilsiesi ant smėlėtųjų krantų.
Tarp dangaus ir tavęs, jūra,
Ką tik saulėlydis žėrėjo,
Atrodė kamuolys ugninis į tavo gelmę nuriedėjo.
Rami šią dieną tu atrodai,
Tokia graži, tokia jauna,
Žavingi tavo melsvi plotai,
Tarytum stiklo dykuma.
Irena Barvydė "Gyvenimo gėlė"
ISBN 9986-848-38-5
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: