Nuo kalnų
Kokie aukšti kalnai,
Kalvelėmis lyg pasakoje apsitvėrę,
Kuriais sesutė eina
Su pasiūtais drobiniais marškiniais,
Kad išvaduotų brolius...
O aš einu pasveikinti
Su rudeniu Mušėjų
Ir paklausyti, kaip alsuoja
Debesis priėmęs ežeras
Ir pats pavirtęs mėliu,
Kur paskutines antis
Pakelia į dangų tartum stiklas
Tyras vandenėlis-
Išgirsti, kaip rypuoja
Nendrėse paslėpdamos
Tamsius savo šešėlius
Ir nuplasnodamos
Už pūpsančių kalnų
Pietų kryptim.
2008
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: