Ir mano kelias
Į ežero melsvas akis
Vingiuoja kelias-švytintis upelis
Ir pasakoja,kaip keliavo-
Per pievas ir kalvas
Dienų dienas,naktis ,
Kol prie savųjų vandenų
Daugiau patyręs atkeliavo ,-
Pasidalinti savo mintimis...
Jo kalbos paslaptis
Galingi medžiai saugo -
Juk nežinai,kokia kitų mintis...
Nevaikščiotuos keliuos
Tik dilgėlės gražiai užauga-
Nebepraeis,jeigu laike kas pasiklys ...
Tik pažiūrėk,kokia ramybė-
Net povandeninės srovės
Nedrumsčia žavesio gerų akių.
Žiūriu į vandenį-didžiausią
Žemės lobį ,
Žinau-gerumą ir draugystę
Saugoti turiu.
http://ona-eiles.blogspot.com
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: