Kryžkelė
Galbūt tik aš vis nepabėgu
Nuo kryžkelės iš akmenų grįstos ,
Kada keliai ir be manęs nubėga
Ir palieku prie namo slenksčio
Arba kloniuose žaliuos...
Tai kas ,kad nuolatos vilioja kalvos ,
Apanka nuo spalvų širdis,
Dažnai vis ieškau vedlio,
Atramos,kai lūžta įprastinės spalvos...
Jaučiu,kad paskutinė
Ir vienintelė viltis
Jau iš po kojų slenka
Ir po žemėm skverbias -
Pasiremiu ant klibančios lazdos.
Toliau jėgų keliauti neužtenka...
O gal tik noro pastovėti prisiliestus
Prie amžinos gyvenimo šakos?..
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: