Laiškas
Tu gal nei nežinai, kad šįryt lyja
Manam kieme.
Jau paskutinis sniegas pašaliais.
Braidau balom, nebodama lietaus,
Dairaus į dangų.
Kaimynai – pro užuolaidos kraštelį –
Pasimaišė,
Tai moteriškei aiškiai ne visi namie.
Nesistebėk -
Tai nuo vienatvės, nuo rudenio tamsos -
Tiek daug jos buvo,
Nuo ilgo, ilgo rūpesčio -
Įkalinta žiemos,
Nuo ilgesio -
Sulaukti,
Išeiti nors beprote į pavasarinį lietų,
Braidyti po balas...
Jei nori – užgiedosiu,
Kaip špokas ąžuolo viršūnėj,
Paplėsčiodama rankom – kaip sparnais.
Jisai mane supranta.
O tu – gali suprasti?
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: