Obelėlė
Kaip žmonės saugo ,
Skiepija,augina
Ir pariša jų liaunus liemenis
Nuo vėjų atšiaurių...
Kaip džiaugias obuoliais ,
Kurie jėgų iš saulės ima
Ir atneša prie lūpų
Sultingu tartum bučiniu ,
Kasmet naujai pražystančiu
Baltų žiedų kvapu.
Prabėgę metai veidą
Raukšlėmis vagoja ,
Obels šakas nulaužo
Laikas ir lemtis .
Net ir pakrypus obelis
Dar daugel metų išlapoja ,
Pabarsto žemėn neragaujamus
Rūgščius mažus obuoliukus.
Kaip mes į ją panašūs
Dažnai būnam
Ir savo ištverme ,
Ir likimu.
2008
http://ona-eiles.blogspot.com
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: