Prie Urvenos medžių
Išsirikiavę medžiai ,
Lyg iš miego atsikėlę.
Šilta ,be vėjo dar diena.
Pakriūtėje nutįsę uodegos-
Ilgi lapų šešėliai
Ir tarsi žiūri į mane.
Po beržo garbanom sustojau ,
Paukštelių giesmininkų negirdžiu ,
O kėkštas gal giles ,
O gal kankorėžius nešioja ,
Nes uodegos vis sušmėžuoja
Virš medžių ir mūsų galvų.
Vienodai,rodos,vasarą palydim-
Ir medžiai,paukščiai ,vabalėliai
Šiugžda po nukritusiu lapu...
Paklausius Urvenos nurimusios ,
Į dangų jos vandenyse pasižiūrėjus ,
Lyg po maldos namo grįžtu.
2008
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
