Ramybė
Mėnulio pjautuvas dangum nuslydo ,
Apkaišęs galvą žvaigždėmis.
Kokia tyla-tiktai šikšnosparnis praskrido
Šiurendamas sparnelių plėvėmis.
Šviesu-nakties tamsa seniai nebebaugina ,
Akis atverti nemigai ilgam galiu ...
Žinau,gal iki ryto gersiu taurę atminimų-
Per šitiek metų jų tiek daug turiu.
Jei dabartis žabangų nebespendžia ,
Esu rami,nes savimi tikiu.
Turėčiau džiaugtis,kad vaikai užaugę
Be mano rankos eina mėnesienos apšviestu keliu.
Nepajutau,kad rytuose saulutės šypsena nušvito ,
Vėjelio šaltas pliūpsnis dvelktelėjo per skruostus...
Gal apgaulinga ši ramybė,jei rytai užtiko ,
Palydinčią mėnulį su eilėraščio posmu.
2008
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: