Tu mano ramstis ir stiprybė
Kai suklupau pavargęs nuo naštos kasdienės,
Siela paskendo ašarų klane.
Apsidairiau – likau savam kely aš vienas…
Skausmas gilus dangun išsiveržė malda!
Tu – mano ramstis ir stiprybė mano,
Tvirtumas dvasios, šiltas židinys.
Aš mažas kūdikis, užgimęs meilėj Tavo -
Visada matomas, brangus Tau tvarinys.
Ir susitaikiau, Didis Viešpatie, nuolankiai
Su savo kryžium – man skirta dalia…
Staiga, nežinoma jėga padėjo atsistoti,
Atlėgo sielvartas, nušvito akyse!
Tu – mano ramstis ir stiprybė mano,
Tvirtumas dvasios, šiltas židinys.
Aš mažas kūdikis, užgimęs meilėj Tavo -
Visada matomas, brangus Tau tvarinys.
Parodyk, Jėzau, kelio vingius iš aukštybių,
Pamokyk, kaip klaidas atitaisyt,
Kaip nešti, rodos, nevertai užkrautą naštą,
Kur rasti viltį, kai jos nematyt!
Tu – mano ramstis ir stiprybė mano,
Tvirtumas dvasios, šiltas židinys.
Aš mažas kūdikis, užgimęs meilėj Tavo-
Visada matomas, brangus Tau tvarinys.
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
