|
Akimirkos sentencija |
|
|
Tik tas nekrinta, kuris niekada nekopė. |
|
|
Dž. Hauelsas |
|
|
|
|
Draugai |
|
|
|
|
Reklama |
|
|
|
|
|
Man niekas niekad neatstos
Man niekas niekad
neatstos
Tavos ramybės
valandos,
kada per sausrą
ateini
ir širdį vėl
atgaivini –
ir švelniai gydai jos
žaizdas,
ir surenki sunkias
naštas,
kurias kaip akmenis
širdy
giliai nugrimzdusias
randi –
ir savo meilės
tėkmėje -
jos nepažintoj
gelmėje
Tu širdį mano vėl
baltai
nuskaistini ir
nuvalai,
ir nepalieki jos
vienos -
į savo glėbį
Artumos
Tu pašauki mane
vardu -
ir atsiliepęs su
džiaugsmu
aš pasitikt Tavęs
einu,
dėkodamas, kad
gyvenu
laimingas Viešpaties
Namuos,
kur tos ramybės
valandos
man niekas niekad
neatstos.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
|
|
|
|