|
Akimirkos sentencija |
|
|
Aš žmogus, ir visa, kas žmogiška, man nėra svetima. |
|
|
Terencijus Publijus |
|
|
|
|
Draugai |
|
|
|
|
Reklama |
|
|
|
|
|
Brendu aš per tylą
Brendu aš per tylą… brendu, sustoju…
Tikiu, jog švystelsi šypsniu blankiu.
Aš tik žmogus, aš tik svajoju…
Dangus ir žemė – aš ir tu.
Raudono saulėlydžio gęstančios žaros
Nugrimzdo į smėlį, prarijo bangas,
Žvaigždėtosios pušys užmigo šešėliuos
Ir kelia iš sapno, kažin ar atras.
Išdžiūvusias kriaukles pajūrio vėjas
Užpustė geltonom smėlio pilim,
Užgeso mėnulis, taip ryškiai švytėjęs,
Ir viskas nugrimzdo gilion užmarštin.
Brendu aš per tylą… nenoriai sustoju…
Iš rankų širdis jau pabiro smiltim…
Aš tik žmogus, aš tik svajoju -
Danguj ir žemėj būt su tavim.
3k klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
|
|
|
|