|
Akimirkos sentencija |
|
|
Kvailiui senatvė - našta, neišmanėliui - žiema, o mokslo vyrui - auksinė pjūtis |
|
|
Voltaire'as |
|
|
|
|
Draugai |
|
|
|
|
Reklama |
|
|
|
|
|
Be vėjo
Kaip mes išėjom,
žiūrėjau kitas,
dabar išeisiu
mūsų palaukti.
Vakar žiūrėjau –
debesys mirė,
šiandien prieš saulę
numirė lietūs:
sapnuoja žaibo lydys
iš vieno vandens į kitą –
iš sudėvėtų dienų
sudievintas blyksnis
niekur.
Žvilgsnis – stiklo upe,
nuošus, nuskriejus vakariui…
Rimki, nebeskubėk
ruoštis praėjusiam karui.
Braziūnas, Vladas. Alkanoji linksniuotė: Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1993. - P.61
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
|
|
|
|