Vienatvė
Raudoni krištolo batukai,
Suknelė padengta sniegu,
Akys žiba tarsi ledo kristaliukai,
Tyriausiu spinduliuoji tu grožiu.
Tu ateisi, kai visi jau bus išėję,
Ir išeisi kada ims man brėkšt aušra.
Vėl sugrįžusi netarsi tu nei žodžio,
Bet išliksi su manim tik tu viena.
Tu apeisi, aplankysi tu kiekvieną,
Ir apgaubsi juos savąja šiluma.
Mano drauge, mano deive, mano pone,
Išsvajotoji vienatve mylima...
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: