Žiema. Vėjo žaidimai
Mėnulis pakyla virš apsnigto miško,
Tylu. Snaigės krenta ir krenta …
Miega žmonės, gyvūnai, paukšteliai sparnuočiai,
Tik vėjas sau vietos neranda.
Jis paeina, sustoja, apžvelgia laukus:
Kaip tuščia, kaip balta, nyku.
Tačiau vietos žaidimams lig valiai čia bus,
O “pūgai” pažaist – su kaupu.
Nusišypso sau vėjas ir pradeda šėlti.
Supasi, skraido po mišką, po lauką,
Sušalę medeliai dejuoja ir braška,
O vėjas, bežaisdamas “pūgą” vis kaukia.
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: