Įžanga
Kai mes su Diana po šeimų stovyklos grįžome iš stovyklavietės, mašinoje pradėjo mirksėti viena lemputė. Ši lemputė rodo, kad kažkas su vandeniu negerai. Iškart sustabdžiau ir patikrinau, ar yra vandens? – Yra! Pažiūrėjau, gal saugikliai sugedę? – Ne! Keista! Nežinojau ką daryti. Mes toliau važiavome iki kitos degalinės, kurioje vienas darbininkas patikrino ir pasakė: „Drąsiai važiuokite! Nieko tokio!“
Mes pravažiavome virš dviejų šimtų kilometrų iki Kauno ir aš visada žiūrėjau į rodiklį, kuris rodo kiek laipsnių. Bet viskas buvo gerai. Kartais lemputė mirksi, kartais ne! Bet atrodo, kad viskas normalu. Tikiuosi, kad viskas tvarkoj.
Tai nebuvo tikras pavojaus signalas. Lemputė mirksėjo klaidingai. Gedimo nebuvo. Tai buvo lemputė, kuri veikė neteisingai. Pavojaus signalas įsijungė be jokios priežasties.
Kiekvieną veikiantį variklį kartas nuo karto reikia pataisyti ir gal kažką pakeisti.
Senesnį namą taip pat reikia remontuoti ir atnaujinti, kad jame ir toliau būtų galima gyventi.
Netgi laikrodį, kuris veikia jau daug metų, kažkada reikia pakoreguoti.
Viską, kas yra mūsų žemėje, kažkada reikia koreguoti, pakeisti ir patikrinti. Kodėl? Nes viskas yra netobula.
Dar yra kai kas, kas yra netobulas ir ką reikia nuolat patikrinti ir pakoreguoti: Tai yra mūsų sąžinė!
Kartais mūsų sąžinė veikia kaip ta lemputė mūsų mašinoje: Ji įsijungia ir verčia mus sustoti! Dėmesio pavojus! – Bet tai yra gal netiesa! Iš tikrųjų viskas tvarkoj ir normalu. Bet dažniausiai yra atvirkščiai!
Dažniausiai ji nedega ir rodo, kad viskas gerai. Viskas normalu. Tu gali toliau važiuoti. Ir lemputė nedega, nepaisant to, kad nėra vandens. Ir tikriausiai kiekvienas žino, kad kai važiuoji mašina be vandens, tada iškyla didelis pavojus. Tada sugestų visas variklis ir tavęs lauktų milžiniškas remontas ir didelės išlaidos. Būtų labai pavojinga, jei lemputė visai neveiktų. Dėl to automobilio kūrėjai įmontavo tokį patikrinimą, kad kai užkuri mašiną, užsidega visos lemputės, kad žinotum, kad jos veikia. Ir tada jos vėl užgesta ir tik esant priežasčiai vėl užsidega.
Protingai, ar ne?
To paties reikia mūsų sąžinei. Mums reikia nuolat patikrinti savo sąžinę, ar ji gerai veikia, ar teisingai rodo. Ją reikia pakoreguoti pagal tikrąsias normas.
Kas gi yra mūsų sąžinė?
Apibrėžimas:
Skaičiau, ką protingi žmonės rašo leksikonuose. Jie apibrėžia sąžinę taip: Sąžinė yra vidinis balsas mumyse, kuris įvertina mūsų elgesį ir verčia mus daryti tai, ką mes manome esant teisinga ir ragina mus nedaryti to, kas neteisinga.
Paprastai mes jaučiamės gerai, kai elgiamės pagal savo sąžinę. Tada kalbame apie švarią arba tyrą sąžinę. Bet kai elgiamės priešingai savo sąžinei, tada kalbame apie blogą, nešvarią sąžinę, apie sąžinės graužatį.
Pati sąžinė nesako, kas yra gerai, o kas -blogai. Ji tik skatina mus daryti tai, ką mes manome yra gerai. Sąžinė tik rodiklis, kuris įvertina mūsų elgesį. Ji kaip signalizacija, kuri įsijungia, kai mes sąmoningai padarėme ką nors blogo. Ir tada ji įsijungia, kai mes nepasielgėme, kaip turėtume elgtis.
Viskas, kas mus įtakoja, įtakoja ir mūsų sąžinę. Tai reiškia: Filmai, kuriuos mes matome, kompiuteriniai žaidimai, kuriuos mes žaidžiame, žmonės, su kuriais bendraujame, mūsų draugai, šeima, bendradarbiai, mūsų visuomenė ir mūsų lietuviška ar vokiška kultūra įtakoja mūsų sąžinę ir sako:
1. Taip teisingai, o taip – klaidingai.
2. Taip galima elgtis su žmonėmis, o taip ne.
3. Viena daroma taip, o kita – kitaip.
4. Kai eisi į parduotuvę, tau reikia taip elgtis.
5. Lietuvoje kepami šašlikai taip ir ne kitaip.
Mes gyvename pasaulyje ir mūsų visuomenė bei kultūra mums diktuoja, kaip reikia elgtis ir ką daryti. Todėl gali atsitikti taip, kad mes be sąžinės graužaties kažką darome klaidingai, nes manome, kad taip turi būti ir yra teisingai.
Pavyzdys: Paulius
Jūs tikriausia žinote istoriją, kur Saulius pasikeitė į Paulių. Ką tas Saulius tokio padarė? Jis persekiojo krikščionis ir pasodindavo juos į kalėjimą. Jis galvojo, kad taip jis tarnauja Dievui. Jo sąžinė tylėjo, ji jo visiškai negraužė. Kodėl? Jo sąžinė veikė pagal klaidingą įsitikinimą. Jis norėjo tarnauti Dievui, bet darė visiškai priešingai. (Jon 16,1-3)
Kur rasti absoliučiai teisingą matuoklį?
Jau tikriausiai pastebėjai, kad sunku pasakyti, kad tai yra absoliučiai (visada) teisinga, o tai yra absoliučiai klaidinga. Nes tai, kas pagal mane teisinga, pagal tave gali būti klaidinga.
Mums reikia absoliučiai teisingo matuoklio, pagal kurį mes galėtume patikrinti savo sąžinę. Ir tas absoliučiai teisingas matuoklis yra Biblija. Biblija yra absoliuti nesikeičianti tiesa ir tik ji gali mums pasakyti, kas yra iš tikrųjų teisinga ir kas – klaidinga.
Kai patikriname savo sąžinę pagal Bibliją, tik tada galime ja pasitikėti.
Šventoji Dvasia mums aiškiai apreiškia, ar mes sąžiningai elgiamės.
Rom 9,1 Sakau tiesą Kristuje, nemeluoju; tai liudija ir mano sąžinė Šventojoje Dvasioje.
Dievas kalba per mūsų sąžinę. Kai turi vidinę ramybę ir tyrą džiaugsmą, reiškia, kad turi švarią sąžinę.
1Jn 3,21 Mylimieji, jei širdis/sąžinė mūsų nesmerkia, mes pasitikime Dievu.
Tai kaip tada? Jei manęs sąžinė negraužia, ar tuomet tai – ženklas, kad elgiuosi teisingai? Ne! Gali būti, kad klysti nežinodamas. Dėl to labai svarbu, kad mūsų sąžinė būtų galandama pagal Bibliją. Kaip peilis, kuris nuolat naudojamas atbunka ir todėl jį kartas nuo karto reikia pagaląsti.
Mes vis geriau ir geriau galėsime skirti blogį nuo gėrio, nors ir nebūsime tobuli šioje žemėje.
Sąžinė netrukdo toliau daryti nuodėmes, bet ji neleidžia jomis mėgautis. (Salvador de Madariaga y Rojo)
Kai mes kasdien skaitome Bibliją, kai mes pastoviai orientuojamės į Bibliją, tada mūsų sąžinė aštrėja bei švarėja. Tyrą sąžinę Dievas gali naudoti kaip įrankį, kad atskleistų klaidingą elgesį.
Švari sąžinė yra jautri sąžinė, kuri teisingai įvertina mano elgesį.
Kuomet mūsų sąžinė gerai veikia, tada turėtume paklusti sąžinės balsui.
Sąžinė, kaip minėjau, atlieka mumyse kontroliuojančią funkciją. Ji yra kaip kitas asmuo mumyse, kuri nepriklausomai nuo mūsų darbų, pati vertina ir kalba: Edi, tai buvo neteisingai! Tu turi grįžti ir atsiprašyti!
Gerai, mes dabar supratome, kas sąžinė yra. Ji yra vidinis balsas, kuris sako, kas teisinga, o kas ne. Bet kad ji žinotų kas teisinga ir kas ne, ji turi būti visada pakoreguojama pagal Bibliją.
Kai mes blogai pasielgiame, tada mus griaužia sąžinė tol, kol Dievas mus apvalo ir mūsų sąžinė tampa švari.
Hebrajams 9,14 Tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip nesuteptą auką Dievui, nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų, idant tarnautume gyvajam Dievui!
Kada mes ateiname pas Dievą ir prašome atleidimo ir jei įmanoma ištaisome, ką blogai padarėme, tada mes gyvename santarvėje su Dievu ir žmonėmis. Tada Dievas pažada apvalyti mūsų sąžinę.
Ir tai turėtų būti mūsų kaip krikščionių tikslas: Turėti švarią, gryną sąžinę! Kaip rašo Paulius Apaštalų darbuose:
Apd 24,16 Todėl aš stengiuosi visuomet turėti gryną sąžinę prieš Dievą ir prieš žmones.
Jokie darbai negali nuraminti sąžinės, ir jokie bažnytiniai sakramentai. Tik Dievas gali tau dovanoti švarią sąžinę. (Hebr 9,9.14).
Yra dar vienas būdas sąžinei nuraminti. Tai – jos neklausyti ir ją ignoruoti. Tada sąžinės balsas tampa vis tylesnis ir tylesnis, kol visai nutyla. Bet tai – klaidingas kelias. Teisingausias kelias yra nuolanki širdis, kuri veda pas Jėzų ir prašo Jo atleidimo.
Ar žinote, ko aš asmeniškai meldžiu Dievo? Aš meldžiu Dievo, kad jis man dovanotų jautrią sąžinę. Kodėl? – Nes žinau, mano gyvenime yra dar dalykų, kurie nėra išbaigti ar netgi geri ir kurie turi su Dievo pagalba keistis.
Praktiniai pavyzdžiai:
Žinote, aš dar noriu paminėti kelis pavyzdžius, kurie labai aiškiai parodo, kad mes kartais darome nuodėmes to nežinodami. Nes jas esame įsisavinę ir mūsų „signalizacija“ nebeveikia.
Pavyzdžiui! Kartais, kai dauguma elgiasi neteisingai, mums atrodo, kad tai yra priimtina ir teisinga!
Pavyzdžiui, moksleivių nusirašinėjimas mokykloje. Kiekvienas tai daro ir tai atrodo teisinga. Gal pradžioje sąžinė ir griaužia, bet po kiekvieno karto sąžinės balsas darosi vis tylesnis ir tylesnis.
Kitas pavyzdys:
Šiandieninė visuomenė sako: Normalu gyventi kartu nesusituokus. Tai daro beveik kiekvienas.
Niekas nesipiktina, kai du nesusituokę gyvena kartu ir to neslepia.
Bet tuo viskas nesibaigia. Pažįstu vieną porelę, kuri kartu gyvena ir turi vaikų. Nors jie gyvena kartu, moteris valstybei parašė, kad ji yra vieniša mama, kad gautų paramą iš valstybės. Nors iš tikrųjų tai netiesa. Bet tai daroma.
Kai vaikai mato tokį tėvų elgesį, nėra nieko nuostabaus, kai jie elgiasi taip pat ir jų negraužia sąžinė.
Bet gal tu esi geras krikščionis ir tavo sąžinė aštresnė. Tu skaitai Bibliją ir reguliariai lankai bažnyčią. Bet ir tavo ir mano gyvenime gali būti nežinomų nuodėmių, kurių mes nepastebime.
Gal tai yra blogas kalbėjimas apie kitus. Galbūt mes sakome tiesą, bet kartu mes griauname mūsų brolio ar sesers gerą reputaciją. Tai yra nuodėmė.
Man pačiam kartais teko su tuo kovoti. Savo žodžiais mes galime kitus įžeisti ir patys to nepajusti. Tai yra nuodėmė.
Ne kitą, bet dar kitą kartą pamokslausiu apie mūsų liežuvį. Tema bus: Tavo žodžiai – galingi. Ir tada kalbėsiu daugiau šia tema.
Būtent šioje vietoje prašau Dievo: Padėk man būti jautriam nuodėmei. Kodėl? – Nes kartais nepastebiu, kad buvau neteisus.
Gal tau teko važiuoti į autoservisą taisyti mašiną. Dažniausiai manęs paklausia, ar reikalinga sąskaita. Ką tai reiškia? – Jeigu ne, tai reiškia, kad tau reikia mažiau užmokėti, nes nemoki PVM mokesčio. Tai skamba labai gerai, ar ne? Abiem pusėms gerai. Jam ir tau. Bei ne valstybei. Be to, tai daro visi, ir mūsų sąžinė nebegraužia. Dievo akyse tai yra neteisinga! Mes skaitome laiške Romiečiams 13 skyriuje, kad mums reikia paklusti valstybei ir privalome mokėti mokesčius.
Šioje vietoje mes turime aštrinti savo sąžinę ir Dovydo malda turi tapti mūsų malda: Mes skaitome 51. Psalmėje:
Ps 51,12 Sukurk man tyrą širdį, Dieve, ir atnaujink manyje ištikimą dvasią.
Tai yra Dovydo nuoširdžiausias troškimas: Aš noriu būti švarus ir gyventi darnoje su Tavimi. Aš noriu gyventi, kaip Tu nori. Suteik man sąžinę, kuri tuoj pat garsiai šaukia, kai aš kažką blogai padariau. Man reikia, kad sąžinė laiku ir iš ankšto praneštų ir taip mane apsaugotų nuo klaidingų žingsnių.
Būkime budrūs! Ar žinote, kas parašyta pirmame laiške Timotiejui 4,1-2:
1Tim 4,1-2 Dvasia aiškiai sako, kad paskučiausiais laikais kai kurie žmonės atkris nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokslams, veidmainingiems melo skelbėjams, kurių sąžinė paženklinta įdagu. (Tai reiškia: Atbukusi sąžinė)
Tai reiškia, kad žmonių sąžinė vis daugiau atbukusi.
Pavyzdys su ūkininku ir šunimi:
Vienas įžymus pamokslininkas Sperdženas kartą pasakojo apie vieną ūkininką: Vienas ūkininkas buvo pažadintas savo šuns, kuris labai garsiai lojo. – Tai jį taip sunervino, kad jis šunį nušovė. Bet kitą rytą jis pajuto, kad vagys įsilaužė į jo namus ir jį apvogė. Pasirodo, šuo norėjo tik perspėti šeimininką apie pavojų.
Panašiai yra, kai sąžinė mus nori įspėti apie pavojų. Sąžinė nori mus apsaugoti. Bet kai ją nužudau, prarandu savo širdies sargą.
Todėl mums reikia kreipti dėmesį į keletą dalykų, kaip mes naudojame savo sąžinę:
- Sąžinė turi būti prisipildžiusi Biblijos tiesa.
- Reikia būti paklusniam. Jei skaitai Bibliją ir esi paklusnus, tada tavo sąžinė tampa teisingu gyvenimo rodikliu. Tada tu gali ja pasitikėti. Jeigu nesi paklusnus, sąžinė darosi vis tylesnė ir galiausiai išvis nustoja kalbėti. Bet sąžinė nemiršta. Galbūt atrodo, kad ji nutyla amžiams, bet ji staiga vėl gali atsibusti.
- Sąžinei reikalingas dieviškas atnaujinimas. Neatgimusiems reikalingas visiškas sąžinės atnaujinimas, bet ir mūsų tikinčiųjų sąžinė netobula ir ją reikia pakoreguoti.
Evangelistinė pabaiga:
Pabaigoje noriu tavęs asmeniškai paklausti: Ką sako šiandien tavo sąžinė tau? Ar ji graužia tave, ar tyli? Bet kokiu atveju tu privalai patikrinti sąžinę Dievo Žodžiu. Jei tave graužia sąžinė, patikrink, galbūt tavo gyvenime yra neišpažintų nuodėmių.
Vienintelis, teisingas kelias, kad sąžinė būtų rami – kelias pas Jėzų. Tai yra vienintelis adresas. Tik JIS gali dovanoti mums atleidimą ir atnaujinti sąžinę.
Ar esi santarvėje su Dievu? Ar esi santarvėje su žmonėmis? Gal tavo sąžinė ragina tave kažką daryti? Tada jau šiandien klausyk teisingos ir patikrintos sąžinės ir elkis kaip ji tau sako.
Aš manau, kad Dievas mus gausiai laimins, jei turėsime tokį požiūrį kaip Paulius:
Apd 24,16 Todėl aš stengiuosi visuomet turėti gryną sąžinę prieš Dievą ir prieš žmones.
Amen.
