LT   EN   RU  
2024 m. kovo 19 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Skaneriai
  Technologijos > Kompiuterinės technologijos > Kompiuteriniai žaidimai
Lankomumo reitingas Publikuota: 2005-02-27 Spausdinti Spausdinti
Skanavimo procesas

Patogiausia tai daryti iš anksto paleidus kurią nors grafikos apdorojimo programą – Photoshop, Irfan, PhotoSuite ir pan. Programos File meniu pasirenkama komanda Acquire, kurie iškviečia skanerio valdymo programą. Skirtingų gamintojų skaneriai komplektuojami skirtinga programine įranga, tačiau visi jie veikia remdamiesi tais pačiais principais, todėl išmokus dirbti su viena programa, netrukus lengvai susikalbėsite su bet kuria kita.

Skanuojamą objektą nėra taip lengva teisingai padėti ant skanerio stiklo, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Dažniausiai fotografija dedama pačiame skanerio kampe, nes taip lengviausia ją išlyginti vertikaliai, kad nesigautų pasisukusi kampu. Deja, skanerio lempos apšvietimas nėra vienodas visame jos ilgyje – panašiai, kaip kad skiriasi ir dienos šviesos lempos šviesumas, taigi kraštuose ji šviečia silpniau, ir informacija skanerio pakraščiuose iškreipiama. Todėl, jeigu skanuojate nedidelį objektą, venkite jį spausti prie krašto. Visų pirma pradedant darbą reikia spustelėti mygtuką Preview, kad skaneris greitai patikrintų, koks objektas įdėtas, kad matytume, ar jis ne atvirkščias, ar nėra pasisukęs kampu.

Be to, jeigu mums reikalingas tik nuotraukos ar teksto fragmentas, verta nustatyti skanavimo paraštės, taip į kadrą nepateks nereikalingi objektai ir bus sutaupyta laiko. Iliustracijoje matome, kad reikia sumažinti skanuojamą erdvę iš dešinės ir apačios. Kuomet vaizdas kadre tampa toks, koks mums reikalingas, prieš spaudžiant mygtuką Scan, reikia nurodyti kai kuriuos papildomus parametrus. Atsidariusiame valdymo skydelyje matome eilę pasirinkimų, svarbiausius iš kurių dabar ir apžvelgsime.

Document Type (dokumento tipas). Galimi pasirinkimai: reflective ir transparent.

Reflective – šviesą atspindintis dokumentas, kaip kad nuotrauka, knygos ar kitoks popieriaus lapas, taigi šis režimas bus naudojamas dažniausiai.

Transparent – skaidrus, šviesą praleidžiantis, geriausias pavyzdys - fotojuosta.

Auto exposure type (automatinis apšvietimo reguliavimas). Pasirinkimai: Photo ir Document.

Photo – nuotraukos popierius, kuris dažniausiai būna blizgančiu paviršiumi, atmušantis šviesą.

Document – knygos arba kitoks popierius, kuris paprastai yra matinis ir sugeria šviesą. Teisingi nustatymai gali žymiai įtakoti gauto vaizdo kokybę.

Image Type (vaizdo tipas) – kokios kokybės vaizdą norima išgauti. Juk tą pačią nuotrauką galima skanuoti kaip spalvotą arba nespalvotą, pasirinkti kokiu tikslumu bus atkurti atspalviai ir t.t. Kuo didesnę kokybę nustatysime, tuo skaneris dirbs lėčiau, o duomenų failas bus didesnis, todėl reikia siekti protingo kokybės ir dydžio balanso – beprasmiška skanuoti juodai – baltą tekstą milijonais atspalvių. Galimi pasirinkimai:

Line art – tik juoda ir balta spalva, tinka tik vektorinei grafikai, brėžiniams, schemoms.

Grayscale - 256 pilkumo atspalviai, tinkamiausia tekstui, nespalvotoms knygų ir laikraščių iliustracijoms, taip pat nespalvotoms nuotraukoms, jeigu nesiekiame aukštos kokybės.

24-bit color, True Color, Millions of Colors – skirtingos skanerių valdymo programos įvairiai vadina šį režimą. Tai iš tiesų milijonai atspalvių, režimas skirtas spalvotoms nuotraukoms ir iliustracijoms. Kai kada verta jį naudoti ir skanuojant nespalvotus objektus – pvz. senos nuotraukos jau nebėra iš tiesų pilkos, dažnai jos padengtos rusvomis dėmelėmis ir tolimesnei jų kompiuterinei korekcijai geriau turėti kuo tikslesnę kopiją.

32-bit color ir daugiau – tiems, kas siekia beveik idealios kopijos.

Resolution (skiriamoji geba) – kuo didesne rezoliucija bus skanuojamas objektas, tuo labiau jis bus tiksliai atkurtas, o vėliau jį bus galima labiau išdidinti be pastebimų iškraipymų. Štai formalūs reikalavimai skiriamajai gebai:

96 dpi – internete publikuojama nuotrauka;

150 – 200 dpi – galima spausdinti rašaliniu printeriu ant standartinio popieriaus;

200 dpi – tinka publikuoti laikraštyje;

300 dpi – žurnalinės spaudos kokybė, galima spausdinti lazeriniu arba kokybišku rašaliniu printeriu ant šviesą atspindinčio popieriaus;

400 dpi – galima publikuoti meno leidiniuose;

300 – 600 dpi – nuskanuotą spaudinį galima apdorotini kompiuterinėmis teksto atpažinimo programomis (OCR).

Žinoti šiuos reikalavimus naudinga, bet geriau laikytis gyvenimiškos logikos – sviestu košės nesugadinsi. Nuskanavus žema rezoliucija, galėsite gautą failą panaudoti tik paprastam spausdinimui, nuskanavus kokybiškai – tiks bet kam. Tiesa, didėjant rezoliucijai kompiuterinio failo dydis didėja tiesiog geometrine progresija. Vis dėlto nereikalingą nuotraukos rezoliuciją bet kada galima sumažinti kompiuteriu be iškraipymų, o pagerinti per prastą jau nebus kaip. Todėl svarbias nuotraukas verta skanuoti ne mažiau 600 dpi rezoliucija.

Auto Contrast & Color Correction – programa bando automatiškai priderinti kontrastą ir spalvas. Šia paslauga verta naudotis, jeigu tenka skanuoti daug, o išskirtinė kokybė nėra būtina. Tačiau kuomet reikalinga geriausia kokybė, teks naudotis sena ir patikimesne technologija – „iš akies“.

Brightness (šviesumas) – tamsias ir vidutiniškai tamsias nuotraukas verta šiek tiek iš anksto pašviesinti, nes spausdintuvai, tiek spalvoti, tiek tuo labiau juodai – balti atkuria vaizdą tamsesnį, nei jis buvo originale.

Descreen (pašalinti muarą). Kas yra muaras? Skanuojant laikraščius, žurnalus ir knygas, kurių paviršius mūsų akims atrodo lygus ir glotnus, gaunasi periodiškai pasikartojantis raštas, savotiškas tinklelis nuotraukos paviršiuje. Kairėje matome muaru padengtą nuotrauką, dešinėje – nuskanuotą panaudojant Descreen funkciją. Laikraščių iliustracijas rekomenduotina skanuoti nustačius 85 lpi (lpi – lines per inch – eilučių skaičius per colį), žurnalus 133 lpi, o meno albumus 175 lpi Descreen reikšmę. Nuskanuotas vaizdas gaunasi jau be tinklelio, tačiau kiek neryškus, išplaukęs. Jį bent dalinai galima pataisyti paaštrinant vaizduojamų objektų kontūrus grafinio redaktoriaus komanda Enchance » Sharpen Filters » Sharpen.

Dailės dirbinių skanavimas. Skanuojant piešinius, eskizus, kitus meno dirbinius pastebima problema – šešėliai virsta juoda spalva, o šviesios vietos, priešingai beveik virsta baltomis dėmėmis. Todėl patartina skanuoti iš karto nustačius mažesnį kontrastingumą. Vėliau kompiuteryje grafiniu redaktoriumi teks papildomai padirbėti ištaisant šviesos ir kontrasto balansą, kartais net laikinai pereinant į juodai – baltą monitoriaus vaizdo režimą, kuriame geriau matomas šviesos ir tamsos santykis.

Nuskanuoto vaizdo išsaugojimas. Šiuo metu egzistuoja didelė gausybė grafinių failų formatų – beveik kiekvienas grafinis redaktorius turi nuosavą, kurio dažnai nesupranta kitos programos. Todėl išsaugant skanavimo rezultatus tikslinga rinktis tokį įrašymo standartą, kuris būtų visuotinai priimtas, lengvai redaguojamas beveik su kiekviena grafine programa, ir kartu užtikrintų perduodamos informacijos kokybę. Atsižvelgus į tai, lieka du optimalūs failų formatų pasirinkimai: TIF ir JPEG.

TIF – aukščiausias kokybės standartas, šis formatas užima daug vietos kompiuterinėse laikmenose, tačiau tiksliausiai išsaugo vaizdinę informaciją. Jį patartina naudoti išsaugant mažų ir sudėtingų objektų – pašto ženklų, antspaudų, banknotų atvaizdus.

JPEG – kiek supaprastintas vaizdo išsaugojimo formatas, dalis informacijos prarandama, tačiau tas praradimas toks nežymus, kad JPEG puikiai tinka kraštovaizdžių, architektūros, portretinėms nuotraukoms išsaugoti, t.y. šiuo formatu išsaugoma virš 90% skanuotų objektų.

Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį.

Atsitiktinės gairės:    Antanas Terleckas (2)    Mistika (9)    Pyktis (6)    Sąmokslo teorijos (19)    SSL sertifikatai (6)    Arbata (10)    Poetai (11)    Artūras Zuokas (41)    Bendravimas (743)    Muzika (196)    Susitaikymas (9)    Erich Fromm (5)    Amerikos lietuviai (7)    Skamp (16)    Airija (9)    Ekologiškas maistas (2)    Komunikacija (166)    Žindymas (14)    Vandens slidės (2)    Sąmokslo teorija (19)    Lietuvių fantastika (11)    Jautis (7)    Savivaldybių rinkimai (9)    Ginklai (22)    Telekomunikacijos (188)    Prokuratūra (4)    Prezidento rinkimai (6)    Bitė (5)    Kelnaitės (2)    Spiritizmas (4)    Spauda (3)    Poltergeistai (2)    Šamanai (7)    Mityba (43)    Krizė (59)    Kailiniai (15)    Užsienyje (2)    Egzorcizmas (11)    Katės (33)    Zigmas Vaišvila (10)    Rasizmas ir ksenofobija (9)    Reinkarnacija (6)    Slaptos bendrijos (24)    Pagalba ir prevencija (124)    Tadas Blinda (10)    Advokatai (10)    Žemgrobiai (6)    Kovo 11 (4)    Energetika (13)    Ekonomika (5)
1. Pietų Korėjos valdžia uždraudė nepilnamečiams žaisti kompiuterinius žaidimus naktimis
2. Internetiniame žaidime vaikams – seksualūs apatiniai ir „egzotiško“ įvaikio pirkimas
3. „Windows 7“ žaidimų mėgėjams: pliusai ir minusai
4. Kompiuterinių žaidimų entuziastai rinksis Kaune
5. Žaidimui "Žuvies kelionė" - prizas už netradicines viešųjų ryšių priemones
6. Baltijos šalių kompiuterinių žaidimų asai iš WCG finalo medalių neparsiveža
7. Nusipirkau pasaulį
8. Kaip apsaugoti savo akis žaidžiant kompiuteriu?
9. Vivisektorius. Žvėris viduje
10. Oddworld Inhabitants keičia profilį
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!