LT   EN   RU  
2018 m. spalio 17 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Šventės
Pavasario virsmas. Velykos

2009-03-30 | Nuo senovės lietuviai pavasarį šventė Gamtos ir visa kas gyva atbudimo, prisikėlimo šventę. Velykos yra šio Didžiojo Prisikėlimo sukilninimas ir pakėlimas į žmogaus dvasios lygmenį, kai šventės smaigalys nukreiptas ne į atbundančią Gamtą, o į žmogaus sielos prabudimą ir prisikėlimą. Lietuviškuose Velykų švenčių papročiuose į vieną neatskiriamą kultūrinį darinį yra persipynę, suaugę senieji pavasarinio virsmo ir krikščioniškųjų Velykų šventės papročiai, kurie vieni kitus papildo, atskleisdami šios didžios šventės - Velykų - plotį bei gelmes. Velykų šventės prasideda Verbų sekmadieniu. Kartu su bundančiu pavasariu šį sekmadienį atgyja visa Lietuva. Keliais ir takeliais traukia žmonių būreliai su verbomis rankose į bažnyčią. Be žolynų Verbų sekmadienį į bažnyčią eiti nederėjo. Vaikams sakydavo, kad jeigu kas nors į bažnyčią Verbų sekmadienį ateina be verbos, tam velnias į rankas įbruka savo uodegą. Įvairiose Lietuvos vietovėse verbos šiek tiek skyrėsi. Žemaitijoje, Suvalkijoje ir Kėdainių apylinkėse tai - kadagio šakelė. Žemaičiai prie kadagio dar pridėdavo alyvos, tujos ar beržo šakelę. Vidurio, Rytų ir Pietryčių Lietuvoje verbų pagrindas buvo išsprogusios žilvičio, karklo ar gluosnio šakelės. Gervėtiškiai ir Rokiškėnai į verbą dėdavo ir ąžuolo šakelę su sausais lapais. Merginos verbas dar papuošdavo popierinėmis ar gyvomis gėlėmis. Su verba susiję daug senų papročių. Ankstų sekmadienio rytą būdavo skubama nuplakti lovoje tebemiegančius.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Didžiausia pavasario šventė – Velykos

2009-03-30 | Jaučiame jau vis šiltesnio vėjelio dvelksmą, saulė vis dažniau išlenda pro debesis, pamažu bunda ir visa gamta... Tuoj pradės žaliuoti žolė, skleistis pumpurai, o mes švęsime didžiausią pavasario šventę - Velykas. Kad ši šviesi ir džiugi šventė nebūtų praleista tik prie gausiai nukrauto stalo ar televizoriaus, derėtų prisimintim, galbūt, jau kiek primirštą jos kilmę bei šventimo tradicijas. Šiandien Šv. Velykos yra krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Tai yra bene svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kai su dideliu džiaugsmu švenčiama galutinė Dievo sūnaus pergalė prieš mirtį. Tačiau prieš krikščionybę, mūsų protėviai Velykas švęsdavo kaip gamtos prisikėlimo šventę, o vėliau šventė buvo sutapatinta su Kristaus prisikėlimu. Manoma, jog Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės", nes ankščiau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, mirusiųjų vėlės keliasi iš žemės, kartu su bundančia gamta ir grįžta atgal tik po pirmojo perkūno. Dar Velykų pavadinimas kartais yra kildinamas ir iš baltarusiško šventės pavadinimo Velikyj dienj (Didžioji diena). Sunku pasakyti, kuris variantas yra teisingiausias, o gal tai ir nėra taip svarbu. Svarbiausia šią šventę sutikti linksmai ir švęsti turiningai. Po iškilmingų Šv. Velykų mišių ir šventinių pusryčių, nederėtų prarasti pakilios nuotaikos. Juk šventė tik prasidėjo, o Velykos švenčiamos net dvi dienas!

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Velykiniai margučiai

2009-03-30 | Margučių menas - labai įdomi taikomosios dailės šaka, glaudžiai susijusi su kulto apeigomis. Margutis krikščionių siejamas su Velykų ir kitomis pavasario šventėmis - Sekminėmis ir Jurginėmis. Apskritai kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Margučiais ne tik puošiamas švenčių stalas, jie buvo dovanojami svečiams ir artimiesiems, ypač vaikams. Margučiais buvo keičiamasi, jie buvo daužomi, ritinėjami. Margučiu kiaušinis vadinamas dėl to, kad jis yra išrašomas įvairiais raštais, tie raštai padaromi įvairiais būdais. Kai kiaušinis tėra nudažytas tik viena kuria nors spalva, tai jis paprastai ir vadinamas dažytiniu. Yra paprasta marginimo technika - batika, naudojama ir šiais laikais ir seniau Aukštaitijoje - Joniškio, Kupiškio, Rokiškio, Panevėžio rajonuose. Čia didelių įgūdžių nereikia. Kiaušinis apdėliojamas svogūnų lukštais, pataisų varpomis, žemuogių, rūtų, bruknių lapeliais, blunkančios medžiagos skiautelėmis, karpinėliais, linais ir panašiai, suvyniojamas į marlę, apsukamas siūlais ir verdamas dažuose. Išėmus ir atvyniojus, ant margučių lieka įvairūs raštai, jis atrodo lyg marmurinis. Lietuvoje žinomi du tradiciniai kiaušinių marginimo būdai: viena spalva nudažyto kiaušinio išskutinėjimas ir kiaušinio išrašymas karštu vašku. Vašku kiaušinius dažniausiai išrašydavo moterys, o skutinėdavo vyrai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Velykos. Velykų simbolika ir reikšmė

2009-03-29 | Dauguma kasmet švenčiame Velykas, o ar žinome, kokia šios šventės reikšmė? Velykos - kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji turi gilias tradicijas. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės", mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu. Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą (dėl ovalios formos), gyvybės atsiradimą, vaisingumą (dėl to, kad tai gemalas). Manyta, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybė gyvatės, pasivertusios gemalu, pavidalu. Todėl per Velykas buvo einama bukynių - vienas laiko kiaušinį, o kitas jį daužia kitu kiaušiniu. Manyta, kad gyvatės - požemio gyventojos, globojančios derlių. Jų pavidalu iš požemio išlįsdavo ir protėvių vėlės. Pavasarį gyvatės turėjo priketi augmeniją, žydėjimą, vaisingumą. Dėl to margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami - susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas. Kiaušinių marginimas turėjęs magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės (kad augmenijai netrūktų saulės), žvaigždės (kad laukams netrūktų šviesos ir naktį), žalčiukai (kad pabustų gyvybė), įvairi augmenija, raštų deriniai. Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Straipsniai.lt redaktoriaus sveikinimas moterims 2009

2009-03-06 | Mielos moterys, sveikinu Tarptautinės moters dienos proga! Džiugu, kad kartu su šia švente sugrįžta pavasaris, skleidžiasi pirmieji žiedai, visa aplinka prisipildo šilumos ir grožio. Tegul pirmieji saulės spinduliai dovanoja Jums daug gražių akimirkų, saulėtą nuotaiką ir džiaugsmą. Juk esate tos, kurių išmintis, dvasingumas ir sugebėjimas mylėti tarsi pirmieji pavasariniai žiedai pakylėja mus aukščiau kasdienybės. Dėkoju už Jūsų neišmatuojamą dosnumą ir gerumą, už švelnumą, skleidžiamą šilumą ir gyvenimo grožį. Būkite laimingos, būkite mylimos ir mylėkite!

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Straipsniai.lt redaktoriaus sveikinimas Vasario 16-osios proga

2009-02-15 | Mieli Lietuvos žmonės, Mes visi savo širdy nešiojamės Tėvynę. Ji – tai miškai, pievos, upės, miestai, kalba ir mes, Lietuvos žmonės, auginantys vaikus, kuriantys savo šalies gerovę, ūkį, meną ir tikintys Lietuva. Mūsų Tėvynė gimė 1918 m. vasario 16-ąją. Šią dieną galime laikyti ir mūsų visų gimtadieniu, atėjusiu su Vinco Kudirkos „Kelkime, kelkime“, „Aušra“ ir „Varpu“, su vieningos Lietuvos suvokimu mūsų širdyse ir sąmonėje. Vasario 16-oji – tai šventė, simbolizuojanti stiprybę, dvasią ir viltį. Žinau, daugeliui šiandieninė Lietuvos padėtis atnešė naujų rūpesčių ir problemų. Tad Vasario 16-osios suteikiama viltis – ne tušti žodžiai. Tai – galimybė gyventi geriau, šviesiau, drąsiau. Tikiu, kad eidami geresnio ir drąsesnio gyvenimo keliu, liksime tokie pat stiprūs dvasia, vieningi darbais ir tikintys savo jėgomis. Sveikindamas Jus Valstybės atkūrimo dienos proga linkiu visiems laimės, sveikatos, šventinio džiaugsmo ir tikėjimo ateitimi. Tegul Vasario 16-oji mus dar labiau suburia naujiems darbams Tėvynės ir žmonių labui. Šiandien minime ypatingą progą - mūsų valstybės atkūrimo dieną - vieną įsimintiniausių datų Lietuvos valstybingumo kelyje. Priespaudos jungą nusimesti nebuvo lengva. Tačiau nepaisant sudėtingų sąlygų ir mažai valstybei nepalankių aplinkybių, susitelkę iškovojome gimtosios šalies laisvę ir nepriklausomybę. Ši diena – tai tarsi mūsų tautos vėliava. Vienijanti, sutelkianti, kelianti pasididžiavimą. Tegu Vasario 16-osios dvasia išlieka gyva mumyse daugybę metų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kaip Naujuosius metus švenčia įvairios tautos?

2008-12-28 | Religingieji ispanai, kuriems bet kokia proga virsta spalvinga fiesta, pagrindine švente vis dėlto laiko Kalėdas. Šis vakaras praleidžiamas tik su šeima prie gausaus vaišių stalo. Būtent šiai vakarienei stengiamasi prisipirkti įvairiausių skanėstų. Tiek maži, tiek dideli gurmanai kvaišta nuo saldumynų - jų gali būti įvairiausių rūšių: pyragėliai iš vyno tešlos, migdoliniai pyragaičiai, kepiniai su kmynais, riešutai. Dovanų, žinoma, daugiausia gauna vaikai - sausio 6-ąją. Išvakarėse už langų jie pakabina kojinaites. Gruodžio 31-oji, šv. Mikalojaus diena, visuotinė šventė draugų būryje. Visi linksminasi, kaip tik išmano. Paprastai ispanai švenčia iki ryto, bendrai dengia stalą. Kartais švenčia keli aukštai ar net namai, užeinama su sangrijos taure ir lėkšte vaišių pas kaimynus. Daugelio nuomone, tai nepamirštamiausia naktis - vakarą pradedi vienoje vietoje, o sutinki kitame miesto gale ar net užmiestyje. Namiūro provincijos belgai, iš kurių europiečiai šaiposi, nes laiko keistuoliais, Kalėdų naktį praleidžia prie lošimo stalų. Kiekvienoje kavinėje, užkandinėje, restorane lošiama kortomis (žaidimas primena „kvailį"). Laimėjusysis gauna pasakiškai skanią didelę spurgą - angelo arba mažo Kūdikėlio Jėzaus formos - su glazūra ir miltiniu cukrumi. Kartais dovanojama 30 cm ilgio šokolado plytelė. Likus savaitei iki Naujųjų, Briuselyje atidaroma tarptautinė konditerijos mugė. Čia galima nusipirkti skanėstų, atvežtų iš visų Europos šalių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Naujieji metai ateis vėliau

2008-12-28 | Šių Naujųjų metų vakarą laikas vienai sekundei sustos - šventė ir kitų metų laukimas tęsis akimirką ilgiau, nes reikės suderinti galingiausius pasaulio laikrodžius. Papildoma sekundė prie 2008 metų prisidės, kad Žemė galėtų „pasivyti" ypač tikslius laikrodžius, cituodamas Space.com rašo interneto portalas „Yahoo". Tarptautiniu sutarimu pasaulio „laiko prižiūrėtojai", kad suderintų pačius galingiausius laiko skaičiavmo mechanizmus su laipsniškai lėtėjančiu Žemės sukimusi, paskelbė, kad tarp šių ir kitų metų bus įterpta viena papildoma akimirka. Ši sekundė, apie kurią pranešė pasaulio laiką skaičiuojanti Žemės sukimosi ir susijusių sistemų tarnyba (Earth Rotation and Reference Systems Service), oficialiai bus paminėta Grinviče, Anglijoje, kurį kerta nulinis dienovidinis, nuo kurio skaičiuojamos laiko juostos. Čia Naujųjų metų vakarą 23 val. 59 min. 60 s. laikas sustos - prieš kitų metų pradžią laike bus laikrodžiu nefiksuojama akimirkos „tuštuma". Toks atvejis bus 24 nuo tada, kai ši praktika pradėta taikyti 1972 metais, ir pirmas per pastaruosius trejus metus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Su Naujaisiais 2009-aisiais metais!!!

2008-12-27 | Sveikiname visus Straipsniai.lt portalo lankytojus ir visus mielus redakcijos bičiulius su Naujaisiais 2009-aisiais metais. Tegu šie jaučio Metai visiems Jums bus darbingi ir kūrybingi.
Tegul ateinantys būna kupini meilės, džiaugsmo ir vaisingų darbų. Linkime daug laimės, sėkmės, gerų ir malonių dovanų. Jei ką nors padarėme ne taip, prižadame pasitaisyti, o jei padarėme ką nors gero, tai ir ateinančiais metais padarysime dar daug gerų darbų. Linkime geros sveikatos, nuolatinio tobulėjimo, tarpusavio supratimo ir viso kuo geriausio! Sėkmės Jums visiems! Eina metai...Vieni kažką nusineša, kiti kažką dovanoja. Tegul šie metai atneš tik džiaugsmą, skaidrią nuotaiką, laimingas minutes ir paprastą žmogišką laimę. Džiaukitės ir dovanokite nuoširdžias šypsenas kitiems!!! Visiems linksmų, nepakartojamų ir STEBUKLINGŲ švenčių!!! Norėčiau pasveikinti tuos žmones, kurie moka džiaugtis krintančiomis baltomis, šaltomis, bet džiuginančiomis sielą ir akį snaigėmis, tuos žmones, kurie gali išgirsti žolės šnabždesį, žvaigždės kritimą, išgirdus dvyliktos valandos nakties dūžius tą nepaprastą Naujųjų Metų susiliejimo naktį, džiaugtis ir tikėti ta mintim, kad senelis Šaltis vis dėlto yra.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Sveikiname visus Šv. Kalėdų proga !!!

2008-12-24 | Baigiasi nelengvų darbų ir rūpesčių kupini metai. Nuoširdžiai sveikinu Jus visus, linkiu linksmų šv. Kalėdų, laimingų Naujųjų metų. Tegul Šviesa, Meilė, Viltis ir Išmintis išsiskleidžia Jumyse, Jūsų šeimose, darbo kolektyve. Linkiu Jums prasmingo susikaupimo namie, prie Kūčių stalo! Telydi Jus tyliosios nakties viltis, šviesa ir gerumas, tegyvena Jūsų šeimoje darna, tebūnie atviros Jūsų namų ir širdies durys visiems šilumos reikalingiems! Atpirkėjo prakartėlės šviesa tegul dovanoja Jums tyro džiaugsmo, dvasios ramybę, naujas ateities viltis ir siekius. Tegul Geroji Naujiena palydi Jus į Naujuosius Metus, tegul į Jūsų kasdienių darbų verpetą įlieja tikro džiaugsmo, ramybės ir palaimingos vilties! Tegul Šv. Kalėdų stebuklas apdovanoja Jus dvasine harmonija, dėkingumu už būties džiaugsmą, naujais optimistiniais siekiais ir išsipildančiais kasdieninės laimės lūkesčiais. Tegul Kalėdų rytą pirmasis spindulys suteikia džiaugsmo, gėrio, grožio, lai atrasta viltis šviecia ir lydi Jus artėjančius metus... Lai išaušęs šv. Kalėdų rytas atneša Jums ir Jūsų šeimoms sėkmę, stiprybę ir viltį, o Naujametinių žvakučių liepsnoje lai ištirpsta visos senųjų metų bėdos. Išmintis telydi Jūsų sprendimus, sėkmė – darbus, geranoriškumas – žmones, esančius šalia. Tegul niekuomet nepritrūksta Jums džiaugsmo ir šilumos. Tetampa Jums tvirta atrama išmintingi draugai ir patikimi partneriai. Meilė telydi Jūsų šeimas, jaukumas – Jūsų namus, o sėkmė – Jūsų darbą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!