LT   EN   RU  
2017 m. gruodžio 12 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Hobi
Pakeistos Mėgėjiškos žūklės taisyklės

2009-04-15 | Nuo balandžio 7 d. pakeistos kai kurios mėgėjiškos žūklės ir licencinės žūklės taisyklių nuostatos. Aplinkos ministerija 40 procentų sumažino upelių, kuriuose leidžiama migruojančių ungurių verslinė žvejyba, sąrašą, o pavasarį - nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., uždraudė žvejoti ungurius gaudyklėmis ežeruose ir vandens talpyklose. Žvejams mėgėjams taip pat apribojama ungurių žvejyba - per parą bus leidžiama sugauti ne penkis, o tik tris ungurius. Karpiai yra nevietinės, natūraliai Lietuvoje nesidauginančios žuvys, o kai kuriuose vandens telkiniuose netgi nepageidautinos dėl jų neigiamo ekologinio poveikio (karpiai konkuruoja dėl maisto ir erdvės su vietinėmis žuvų rūšimis - karšiais, lynais, padidina vandens drumstumą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nuo šiol per parą bus galima sugauti ir daugiau negu 5 karpius, tačiau, kaip ir iki šiol, žvejo mėgėjo paros laimikio svoris ežeruose, upėse ir tvenkiniuose negalės viršyti 5 kg, o Kuršių mariose - 7 kg. Baltijos jūroje žvejojantiems žvejams mėgėjams paros laimikis padidintas iki 15 kg. Populiariausia jūroje - menkių žvejyba. Ištraukus šią žuvį iš 30 - 40 metrų gelmės dažniausiai sprogsta jos plaukiojimo pūslė, todėl sugauta ir paleista atgal į vandenį menkė neišgyventų, todėl neberibojamas ir leidžiamų gaudyti menkių dydis (iki šiol buvo 35 cm).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Baltyminiai kukuliai

2009-03-01 | Braškė. Ryškiai raudonos spalvos, aštraus laukinių braškių aromato. Vidutinio baltymingumo, smulkios struktūros, lengvai pasisavinantis drėgmę. Kibiausias laikotarpis: gegužės vidurys - rugpjūtis. Braškė su kanapėmis. Tamsiai raudonos spalvos, švelnaus laukinių braškių, specialiai paruoštų kanapių ir kokoso drožlių mišinys, praturtintas aukščiausios kokybės pieno baltymų produktais. Paaukštinto baltymingumo, vidutinio kietumo, stambios frakcijos kukuliai. Kibiausias laikotarpis: birželis - rugpjūtis. Braškė su vanile. Margi raudonos/geltonos spalvos skirtingų skoninių savybių masės junginys, vidutinio baltymingumo, smulkios struktūros, braškės ir vanilės aromato. Puikus masalas karpių žūklėje masinant vidurvasarį. Kibiausias laikotarpis: gegužė - rugpjūtis. Vanilė. Geltonai pilkšvos spalvos, su kepintomis smulkintomis kanapėmis, paaukštinto baltymingumo, vidutinio rupumo struktūros, greitai atiduodantis skonio savybes vandenyje. Kibūs nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Medus. Švelnus natūralaus medaus aromatas, karamelinės spalvos, smulkios struktūros, vidutinio baltymingumo. Greitai pasisavinantis vandenį suminkštėja ir paskleidžia maistingų, aromatinių dalelių debesį. Kibiausias laikotarpis: gegužė - liepa.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Gaminame jaukus

2008-10-14 | Kiekvienas plūdininkas žino, kad be šėrimo sunku pagauti baltą žuvį, bet ne visi gali įpirkti firminius pašarus, todėl norėčiau patarti kaip palyginus nebrangiai patiems pasigaminti pašaro, kuris tiks visai baltai žuviai, įskaitant ir karpius. Pradėti reikia nuo turgaus, kuriame nusipirkite vištų pašaro. Jį sudaro labai geri komponentai, pilnai tinkantys jaukinti žuvį. Po to dar būtų gerai nusipirkti saulėgrąžų išspaudų, smulkių kukurūzų, na, dar galima kokį maišelį sėlenų. Visi šie komponentai kainuoja maždaug po 1 Lt už kilogramą, tad manau, tai nėra brangu. Tuomet jau galima pradėti ruošti jauką, kurį aš jau ruošiu prie vandens telkinio, kuriame ketinu žvejoti. Pagrindinė jauko dalis yra vištų pašaras, į kurį pridedu kukurūzų kruopų, džiūvėsių (kad geriau sukibtų pašaras), ir be abejo kvapų. Kvapus galima dėti įvairius, priklausomai nuo žuvies, kurią ketinate žvejoti, bet aš esu pastebėjęs, kad baltai žuviai labiausiai tinka saldūs kvapai, kaip pavyzdžiui karamelės, vanilės ar panašiai. Man labai pasiteisino firmos „Traper“ kvapai. Vienu žodžiu kvapas pirmiausia turi patikti žvejui, tada ir žuviai patiks. Gaudydamas karšius dažnai į jauką pridedu kalendros ir saulėgrąžų išspaudų. Dar visada pridedu gerą saują konservuotų kukurūzų, o po to ir gaudau ant tokių kukurūzų, kuriuos prieš tai sumaišau su kvapais, kurių dėjau į pašarą. Dabar apie priedus jaukams.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Karšių gaudymas dugnine

2008-08-27 | Daugiausia karšių mūsų meškeriotojai sugauna dugninėmis meškerėmis. Tai pats paprasčiausias, didelio išmanymo nereikalaujantis gaudymas. Net tas, kas tik retkarčiais išeina pameškerioti, dažniausiai pasirenka dugninę. Paprasčiausia dugninė - kelios dešimtys metrų valo, kabliukas, švino gabalas ir kuolelis krante. Užkabinai ant kabliuko porą slie-kučių, kelis kartus apsukai svarelį aplink galvą ir bumbtelėjai upėn. Dabar galima užsirūkyti ar taurelę išlenkti - masalą suradęs karšis praris ir užkibs, beliks tik išvilkti į krantą ir vėl užmesti. Ir taip visą dieną. Kai karšiai itin išalkę ir godžiai griebia masalą, net tokia dugnine galima sugauti keliolika karšių. Bet tai jokių emocijų neteikiantis gaudymas, labiau panašus į "laiko užmušinėjimą". Tačiau kai karšiai itin išrankūs, tik atsitiktinis paklius ant tokios dugninės. Antra vertus, karšiai - ne vėgėlės ar pūgžliai, ryjantys masalą iki antro galo. Karšis - atsafgi žuvis. Pajutęs kabliuką, jis greitai išspjauna, net nesuvirpinęs valo. Net pasismeigęs ant kabliuko jis labai greitai išsivaduoja vos kelis kartus pasimuistęs. Mat už lūpų esanti dumplių plėvelė labai plona, ir kabliukas ją greitai perpjauna. Karšinė dugninė turi būti labai jautri, tik tada meškeriotojas patirs visus karšių gaudymo malonumus. Ilgą laiką mūsų meškeriotojai, ypač Nemune, Kauno mariose bei kai kuriuose ežeruose, gaudė sunkiomis dugninėmis, pasidarytomis iš rusiškų spiningų su didelėmis inercinėmis ritėmis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Jaukai ir jaukinimas žiemos metu stovinčiame vandenyje

2008-06-01 | Žiema smarkiai pakeičia žuvų mitybos įpročius. Todėl žiemą keičiasi žuvų jaukinimo taktika, taip pat patys žieminiai jaukai labai skiriasi nuo vasarinių. Pradėkime nuo pradžių. Jaukai žiemą, žvejojant karšius ar kuojas žūklės nesugadins tik tuo atveju jei rūpestingai parinksime jo sudėtį. Negalima žieminiuose jaukuose naudoti kruopų, ar grudų t.y. stambios frakcijos dalelių. Kaip jauko pagrindas geriausiai tinka džiūvėsėliai kadangi jie yra mažai maistingi. Tai pat galima pridėti šiek tiek kanapių išspaudų. Nemažai dedama į žieminį jauką gyvūninės kilmės masalo dažniausiai uodo trūklio lervų, taip pat galima įdėti truputi ir musės lervų. Į žieminį jauką būtina dėti druskos, kadangi po vasaros žuvys jaučia mineralų trūkumą. Patamsinti jauką galima juodžemiu, geriausiai tam tinka kurmeriausiai. Pasirinkta žvejybos vietą geriausia jaukinti vakare, jei žūklė truks kelias dienas tuomet tai kartokite kiekvieną vakarą. Stovinčio vandens telkiniuose šerti galima paprasta žiemine šėrykla, kurios pagalba pašarą išpilame ties pačiu dugnu. Į kiekvieną eketę reiktu suberti nuo 200 iki 500 gr. jauko. Norint, jog jaukas ilgiau išliktų ant dugno ir jo greit nesuėstų mailius, galima jį užšaldyti didesniais kubeliais, tiesa tuomet pašarą būtina pasunkinti žvyru, jog jis neplūduriuotu paviršiuje. Tokie pašaro kubeliai nuleisti ant dugno lėtai tirpsta, todėl ilgai vilioja žuvį. Ryte atėjus į žūklės vietą neskubėkite jaukinti, geriau pirmiau pamėginkite apgaudyti jaukintas eketes.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Natūralūs jaukai ir masalai laukinių karpių žūklei

2008-06-01 | Manau kiekvienas sportinės laukinių karpių žūklės mėgėjas pastebėjo, kad šiandien karpius jaukinama ir masalui naudojame labai daug ne natūralių jaukų ir masalų, ypač išpopuliarėjo baltyminiai kukuliai. Brangesni iš jų, tokie kaip Top SECRET, Prologic, Adder carp ir kiti, pagaminti naudojant natūralias medžiagas, pvz. : kukurūzų miltus, kanapes. Šiame straipsnyje sąvoka ,,natūralus žuvų maistas“ suprantama kaip žuvų maistas esantis vandenyje, tai dreisenos, žuvų mailius, žuvų ikrai, vandens augalai, augalų ūgliai ir kt. Suprantama, kad ir pvz. natūralūs kukurūzai ar žirniai yra natūralūs produktai, tačiau jie vandenyje neauga ir tai nėra natūralus laukinės žuvies maistas. Pradedančiam žvejui ar žvejui negalinčiam sau leisti žūklės parduotuvėje įsigyti brangių baltyminių kukulių pagamintų naudojant natūralias medžiagas yra ypač aktualu žinoti baltyminių kukulių alternatyvas. Iš karto noriu įspėti, kad laukinių karpių žūklė tai nesibaigiančių eksperimentų maratonas, todėl šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik subjektyvi autoriaus nuomonė. Perskaičius straipsnį iškils aibė klausimų, abejonių, tačiau koks gi klausimas nėra abejotinas? Nėra tokio klausimo, dėl kurio nekyla diskusijos tarp šios žūklės mėgėjų. Tai ir kabliukai ir valai ir sistemėlės, kotai... Bene viena pagrindinių diskusijų temų yra jaukai ir masalai. Straipsnyje apžvelgsiu tik populiariausius natūralius jaukus ir masalus laukinių karpių žūklėje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Sigučio pasakojimas: Žvejyba dugnine meškere

2007-12-07 | Šiuo metu pažvelgęs už lango pagalvojau, kad tikrai dar ne metas padėti dugnines meškeres į spintą. Ir kadangi turiu nemažą patirtį žvejyboje dugnine meškere (~30 m. stažas) bei turiu daug gražaus laiko, tai nutariau pasidalinti savo patirtimi. Esu žvejojęs įvairiuose vandens telkiniuose – srauniose upėse, upeliuose (lyginant su Nemunu), tvenkiniuose, įvairiuose ežeruose bei Kuršių mariose. Kai pradėjau savo žvejybą dugnine meškere, buvo labai populiarūs dviejų dalių dvirankiai sudurtiniai diuralio spiningai, kainuojantys po 9 rub.50 kap. Jie pasižymėjo savo tvirtumu bei ilgaamžiškumu. Šiuo metu jų nurašyti tikrai nederėtų, o būtų galima puikiausiai panaudoti vėgėlių žvejyboje ar kur nors jūroje gaudant menkes. Tačiau bėgo laikas ir šiuos kotus pakeitė nauji plastikiniai, anglies pluošto naujamadiški, tvirti kotai. Buvusias „Nevskas“ rites pakeitė stradikai, daivos ir kitos ritės. Tačiau nemanau, kad nuo to pasikeitė patys pagrindiniai žvejybos niuansai, ypatumai. Tada, žvejojant Nemune man pavykdavo savo sistemėles numesti iki ~50 m. O jos būdavo kelių variantų. Pirmiausiai visada laikydavausi tos nuomonės, kad žvejojant srovėje, ežere ar kitam vandens telkinyje žuvį reikia visada šerti, išskyrus galbūt tuos atvejus, kada važiuodavau žvejoti vėgėlių. Tam tikslui patys pasidarydavome iš varinės vielos vadinamas šėryklas skirtas žuvims šerti. Žvejojant srovėje jos būdavo didesnės, o stovinčiame vandenyje - mažesnės.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Stintų išteklių užteks ir vaikaičiams

2007-01-19 | Pastaruoju metu pasigirdo nuogąstavimų, kad Baltijos jūros priekrantėje bei Kuršių mariose labai sumažėjo stintų ir kad dėl intensyvios žvejybos jos čia galinčios visai išnykti. Esą tai rodo dabar itin maži žvejų laimikiai. Tačiau, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, nėra jokio pagrindo nerimauti, kad mūsų vaikaičiai jau gali pamiršti šių žuvų skonį. Stintos, kaip patvirtina kasmet vykdomos jų stebėsenos duomenys, yra gausiausios praeivės žuvys Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Jų gausa labiausiai priklauso nuo gamtinių ir hidrologinių sąlygų, o ne nuo žvejybos intensyvumo. Pavyzdžiui, pernai Kuršių mariose buvo užfiksuotas pats didžiausias šių žuvų jauniklių gausumas per pastaruosius metus. Stintos yra trumpaamžės, todėl net ir labai intensyvi žvejyba jų ištekliams nėra tokia pavojinga kaip kitoms, lėčiau subręstančioms žuvims. Mokslininkų nuomone, leistina, nepadarant žalos, sužvejoti iki 50 proc. stintų išteklių. Kadangi šių žuvų sugavimas irgi labai priklauso nuo gamtinių sąlygų, žvejų laimikiai gali ir neatspindėti tikrojo stintų išteklių dydžio. Verslinė stintų žvejyba Baltijos jūroje prasidėjo 1990 metais. Pastarąjį dešimtmetį ji vis intensyvėjo, o laimikiai gausėjo. Vien tik Kuršių mariose ir Nemuno deltoje verslininkai 2005 m. sužvejojo 206 t, o pernai - net 319 t stintų. Žvejai mėgėjai pastaraisiais metais taip pat džiaugėsi gerokai gausesniais laimikiais.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Šiandien Lietuvos paštui sukanka 88-eri !

2006-11-16 | Kiekvienais metais lapkričio 16-ąją minima Lietuvos pašto įkūrimo 1918 metais diena. Šios sukakties proga sveikiname Lietuvos pašto darbuotojus ir visus, kurie naudojasi Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis! Daug kas yra linkęs pašto įkūrimo datą Lietuvoje laikyti 1562 metus, kai Žygimantas Augustas pavedė Kristupui Taksiui organizuoti reguliarų pašto vežimo maršrutą Vilnius-Krokuva-Viena-Venecija. 1583 metais Steponas Batoras suteikė paštui viešumą, nustatė vienodus mokesčius, tai yra galimybę paštu pasinaudoti visiems žmonėms. Kodėl 1918 lapkričio 16-oji laikoma Lietuvos pašto įkūrimo diena? Būtent tą dieną Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo buvo įkuriama Lietuvos pašto valdyba. 1919 metų sausį jau veikė 18 paštų, o metų pabaigoje - 92 pašto įstaigos, 2 pašto agentūros - dirbo 367 darbuotojai. AB Lietuvos paštas laikomas nepriklausomos Lietuvos Respublikos pašto įpėdiniu. Valstybės įmonė (nuo 2006 metų sausio 3 dienos - akcinė bendrovė) Lietuvos paštas buvo įsteigta 1992 metų sausio 1 dieną. Šiuo metu Lietuvos paštas turi plačiausią pašto tinklą visoje Lietuvoje – paslaugas teikia 934 stacionariuose paštuose (iš jų mieste – 225, kaime – 709), 6 kilnojamuosiuose paštuose ir 14 pašto poskyrių, iš viso – 955 universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietose. O didžiausių Lietuvos bendrovių pagal darbuotojų skaičių šimtuke 2005 m. bendrovė, kaip ir praėjusiais metais, užima trečiąją vietą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Užsienietė neleis Europai pamiršti lietuviškų raštų

2005-10-11 | Mezgimas rankomis Lietuvoje tebėra mėgstamas užsiėmimas, o Didžiojoje Britanijoje jis jau gaivinamas kaip senovinis amatas. Didžiosios Britanijos pilietė Džiun Hol jau penkerius metus po keletą mėnesių vieši Lietuvoje. Giminaičių mūsų šalyje ji neturi, tačiau įgijo daug draugų. Džiun domisi mezgimu rankomis, dalyvauja tyrinėjant ir gaivinant šį amatą Didžiojoje Britanijoje. Lietuva ją sudomino kaip šalis, kurioje mezgimas rankomis iki šiol tebegyvuoja. “Tik dabar mezga vis mažiau jaunų moterų, todėl reikia papildomų pastangų, kad tai netaptų išskirtiniu ir egzotišku užsiėmimu kaip Didžiojoje Britanijoje”, - sakė Džiun. Džiun Hol mezga rankomis ir pati. Ji su bendramintėmis įkūrė verslą ir jų rankų darbo mezginiai dabar pasiekia itin brangias Londono parduotuves. Džiun rodo žalios spalvos švarkelį ir sako, kad jo kaina Londono parduotuvėje yra apie 500 litų. Paklausa didžiulė, mezgėjos vos spėja atlikti užsakymus. Daug Anglijoje gyvenančių moterų mokosi megzti ir susitinka mezgimo kavinaitėse, kur bendrauja dalydamosi savo patirtimi ir atradimais. Tik mezga jos visiškai kitaip nei lietuvės.

Lankomumo reitingasKomentarų: 8

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!